Ledo lelija

... tai va kodėl jos basos?  Vaikščioja po pievą rasos Rasa ryte šalta ... šalta Rasoj aš pamačiau save Tave ... ir dar kažką Gal saulė buvo ... o gal ir ne? Mačiau tą šviesą savyje Akimirka ir ji pabėgo rasoje Tolyn į mišką ... O gal į gelmę širdyje? Buvau pamiršus kaip gera Vaikščiot tyloje miške Ir laumės vainiką man supynė Uždėjo ... akis pakėliau O ten žydrynė Ji buvo rasoje ... mačiau Kai aš vainiką pyniau tau Saulę mėnulį ten įpyniau ... Ir mano rankos susipynė paskendo žolėje Norėjau pasakyti dar kažką ... Staiga ... jos susiliejo su žeme Ir supratau ... aš ... tik rasa

Tu vis dar nesupratai ... ką veikia katinai? Jie stebi akylai mintis prasmukusias pro širmą Seniai stebiu ... Ir visa tai dėl pinigų? Nes kaip gi tu be jų? ... Pirma mintis atslinkusi ryte Skubėk ir lėk ... tuoj būsiu aš darbe Darbalaukis kompiuterio esu rašau ... seniai jau viską supratau Ar viskas tik dėl pinigų? Ar tik dėl to aš gyvenu? Gana ... kreipsiuos į aukščiausią bosą Email-ą parašiau nes adresą gavau Vos spėjau sužiūrėti ... gerai kad pelės nesuėdė Patenkinta ... greita katė esu Ir laukti nereikėjo ... atsakymas atėjo Nustebino mane ... kalbėjaus su savim pačia Signalas man atėjo kad Dievas atostogų išėjo Paliko sergėti mane! Dabar aš bosas ... dar vis svarstau priimt ar ne? Sukilo man jausmai visokie Užkaito kraujas manyje ir žaibas trenkė ... elektra Ir pavirtau gražia bose Žvelgiu į veidrodį aš akylai ir langus uždariau Peles visas seniai jau išvariau Ir ką?  Per daug įsijaučiau žinai ... visi mes esam katinai Tik tu dar šito nežinai Gera kat

Jei reikia tai reikia nusprendžiau Norus surašyt baltam lape Ir ... atsidūriau aš teisme Olimpo dievai ir deivės susirinko Temidė pakėlė ranką išdidžiai ... paklausė Ar mane šaukei? ... tai tavo norų piramidė? Pasimečiau ... žinai ... norėjau tik paklausti Ar laisvė yra gerai? Tylu ... atsiliepė širdis ... nuspręsi Tu Laisvė ... ji kaip nelaisvė ? Aš tik norėjau norus surašyti ir supratau Tu užrištom akim ... tau bus sunku skaityti Nereikia man mašinos ir turtų didelių Nes visa tai seniai turiu ... Vaidint nebegaliu jaučiu kaip reikia man sparnų Ir atsiduodu dievo teismui ... rami esu Tebūna žemėje taika ... darna ... švara Ir laisvė ... bet aš ją ir taip turiu! Tai ... buvo proto pinklės paskutinės! Laisva esu! Nebeuždės man nieks grandinės Sparnai? Ir juos turiu! Ir visa tai gavau jau su kaupu Žemai nuleidau galvą Širdingai padėkojau ir tariau ... skrendu!

Nuoskauda ... kaip nuospauda Niekaip užgyt negali ... tai batai kuriuos nešiojau Seniai jau buvo per maži Nusiaviau ... ir tu gali Dizainerė buvau ... reikėjo Kaskart kad būtų vis nauji Žaizda kurią pridengt norėjau Nauju batu ... reikėjo? Ėjau aš būtent tuo keliu Dabar ... tiesiog einu Širdelė man šį ryt pasakė ... ačiū Ir tarė ... jau seniai nebegaliu Nereikia man naujų Verkiau ... šaukiau ... tylėjau  Paklausiau ... kodėl savęs taip nemylėjau? Atsiliepė banga širdžių ... laisvų Tada aš supratau ... galiu! Spektaklis? ... kurio seniai nevaidinu Vis bandė eit nauju keliu Bet ten nereikia vis naujų Padėjau kojas aš ant žemės ... ramu Tik šilumą širdžių jaučiu Jų daug ... jos darniai plaka amžinu ritmu Dabar ... basa einu Rasos keliu minu kas rytą Pasitinku aš naują dieną ... Spektaklį man dar nematytą Žvelgiu jau širdimi Visi keliai man atviri Nusijuokiau smagiai ... matau Ten angelai! Jie vaikščioja basi! Šypsausi aš plačiai Einu ir vaidinu Ne

Ugnele   mano tu žinai? Kad žemė dega amžinai Uždek tą ugnį virš kalnų Paleiski dūmus virš debesų Tegul žemelė sukrunta tau po kojom Ir dievas atidaro rojų Pažerk tas kibirkštis tolyn Ir prisileiski sėkmę vis artyn Ją laiko milžinai pakėlę Ten slypi pasakiškas gėris Tik tu  gali pasiekti Paimti amžinąją ugnį Ir mus visus uždegti ... Uždengti dieviška skraiste Galia ... jėga ... tau dievas davė ją Matai ... toli virš debesų Tai kalnas ant kurio ir stovi TU Pažvelk į žmones iš viršaus Ir nuojauta tavęs Niekad neapgaus Žinai ką reikia tau daryti Kad ugnį galėtumei pati valdyti Linkiu sėkmės tau didelės Žinok kad vėjas  visada padės ... Papūsiu švelniai kai reikės ...  Židinys šeimos niekad neatvės Mano būsimai martelei dieviškai Ugnelei

Tai tėvas ... Ir šiandien jo diena Kai tu šalia ... man gera čia Kai nėr tavęs ... jaučiu tave Nes tu buvai esi ir būsi pradžių pradžia Taip jau yra ... Kad meilė slypi manyje Tu ją pasėjai Kai mus mažus mylėjai Ir pirmą kart per slenkstį palydėjai Dabar žvelgiu atgal ir gera Nes vėl tave aš jauną pamatau Pagerbkime tyloj Mes tuos kurių jau nebėra Dvasia kuri paliko čia save Aplanko mus nakčia Dievas tėvas sūnus ir šventoji dvasia Šį rytą buvo maldoje Už tuos kurių jau nebėra Amžinoji ugnis paliko čia Ji dega mūsų širdyse Gerbkim ir puoselėkim ją Ir apkabinkime visi mes tėvo ugnį esančią širdy ...