Ledo lelija

                             Sėdžiu po obelim žiedų ... baltų Ir mintimis pas mamą aš skrendu Tik ašara ... meilė ir medis ... aš esu Ir skliautas mėlyno dangaus virš debesų Jaučiu ... ką širdyje turiu Atėjo vyras ir klausia ... ką veikiu? Sakau ... su angelais kalbu Žinai ... jis patikėjo kad taip galiu ! Aistra kurią jaučiu … tai 100% a ngelų širdžių! Kitaip aš negaliu nes jau seniai mama esu Tai saitai nematomų mamų kurias jaučiu Seniai kirbėjo noras pasakyti Kaip aš tave myliu! Šešėliai praeities lyg didelis už lango voras ... beviltiškumas išeities ... išties? Mes moterys ! D rąsa kuria apdovanojo Dievas Pasakė ... Tu mama ! Tu visata! Aš ... tavo vaisius ! Taip aiškiai nuskambėjo daina širdies Ugnies kurią įdėjo Dievas į akmenį Suteikdamas vilties ... kuri kiekvieną mūs palies Topazas kurį nešioji tai   - meilė ir ištikimybė Ugnis dangaus ... ji niekad neatvės ! Motina – tai meil ė ! Gyvenimo versmė Mes dieviškasis molis

Jos nunešė mane į praeitį Kad pamatyčiau dabartį Kitokią ... žvelgiu ... Vaikai jau susituokę O mudu ... tik abudu Ir stovime abu prieš judu Mums reiks išeiti ir palikti Kad jūs galėtumėt sutikti Vaikų vaikus ... Atėjusius naujus laikus Kas rytą keičiamės ir mudu Tik vakar supratau ... Kur Meilė? ... atidaviau ją Tau Žvelgiu į tolį ... kad pamatyčiau ateitį Bet reiks palikt man praeitį Ateitis - ji mūsų Tik dar pasislėpė tarp jūsų Bet Meilė ... ji yra? Tai Dievo dovana ... ji amžina Kaip ... Jaunavedžių pora

Birželis. 24d. naktis už lango pilnatis ...    Taip esu balta varna na ir kas ... kažkodėl man tas baltumas patinka Tobulybė ... nuo tada kai susitikau su Širdele praėjo tik trys dienos ir Eurika! Dėkojau ir dėkojau ... ir supratau kad Dievas irgi menininkas yra ir jis mus visus tobulina " šlifuoja" ... Dėkojau jam už tai kad esu netobula!  Ir kiti taip pat, dėkojau už kiekvieną situaciją parinktą būtent man  ir parinktą kiekvieną žmogų mano kelyje netobulą!  Mes trinamės ir taip šlifuojame save matydami viens kito netobulumus. Ir nuo tada kai supratau koks pasaulis netobulas! Atėjo didžiulis susitaikymas ir absoliutus priėmimas pasaulio toks koks jis yra! Aš netobula ! Va būtent aš tokia ir reikalinga šiam pasauliui. Supratau kad tobulų žmonių nėra! Kad ir koks jis tobulas bebūtų , kažkam visvien bus netobulas. Tas susitaikymas su savimi ir kitais palengvina kelionę čia žemėje. Dievulio " šlifarkėje" mes trinamės viens į kitą tiesiog ... šlifuojam