Ledo lelija

Anksti ryte tu atėjai su ryto rasele Skambutis ... ir tapau jau senele Nesitikėjau tokio džiaugsmo Gimė ... Marija Šviesa ... ji buvo ten aukštai dabar jau čia Užbūrė mus visus grožiu Ją pasitiko paukščiai danguje Ir rytmečio žara raudona Paklojo kilimą gėlių Ji pirmą kart išvydo saulę Mamą pasitiko angelo balsu Ir tėvą sutepė krauju ... Palaimino kartu Suspaudė ranką pirmą kartą Laimingi tapote abu Ir nužvelgė žvilgsniu mane Aš tik paklausiau ... tu Marija? Su angelo diena aš sveikinu tave Težydi gėlės tau po kojų visur kur žengia tavo kojos Dievas ir svita angelų šviesos ratu Tesaugo ir laimina kartu

Jis jau yra ... jis čia! Tai ta energija šventa Kurią paliko žemėje tada Tiek metų ji gulėjo mūsų širdyse Staiga prabudo mumyse Imkim neškim ją į žmones Ir aplankykime ligonius kuriems dar trūksta tos šviesos ir šilumos Paleiskim ją tarp mūsų Jis nužengė į žemę jau seniai Dar jo nesutikai? Jauti tą šilumą gamtos? ... prisėski žemę tu palieski Jis viską jaučia per tave Tai jo ranka šį ryt pakėlė brolį ir mamą apkabino ir sesę ... ir žaidžiančius vaikus kieme jis pasitiko Matai ... ką gali rankų šiluma kai Dievas kalba per tave Sukurkim žmonės  žemėj rojų Ir pasitikime rytojų! Mačiau šį rytą rasoje ir ašara suspindo akyje Ranka aš paliečiau tave ir atsidūrei tu lape ... Girdi? ... klausykis širdimi Jisai tarp mūsų vaikšto tyliai Jauti kaip širdys glaudžiasi nebyliai Tik ašara kuri suspindo akyje pasakė ... aš jau čia!

Nebūtina į Himalajus skristi kad nušvisti Ryte tyloj gali save atrasti ten kur esi geresnės vietos ir nerasi Tai mano eilės gali jos tave atvesti prie durų ... aš galiu pašviesti Mes įsčiose žinai? Man tai parodė angelai Šviesa visur tik jos dar nematai! Nubėgo vandenys seniai ir laukti jau nebeilgai Žemelė pasiruošus ... mes čionai ir esam jos vaikai ji myli mus visus jaunus ir senius ir priima į savo glėbį po vieną veda pro vartus Man buvo nejauku bet pasiryžau tik taip pasaulį aš išvydau vaivorykštės spalvom gražiom ir supratau ... gimiau Aš tik daigelis dar esu bet virsiu medeliu tvirtu ... tikiu! Kitaip ir būti negalėjo jei taip gamta programą mums uždėjo Kvėpuoju aš giliai ir vandenį siekiu ranka ir koja lenda po žeme ir saulė švyti manyje Gyvybė teka per mane! Ir atsitiko tik tada kai pasakiau gana Prisiėmiau atsakomybę už save Mintis žodžius ir žmogiškus veiksmus Tik aš pati padėti sau galiu paklausiau ... tai kam kenkiu? Ir atsisėdau ryto tyloje

Jūreivio daina ... sena sena melodija šilta kaip jūra glosto krantą Paduok jureivi ranką trumpam ... šį kartą? palieki tu namus ant kranto Ten kur širdis ten ir namai žmonele mano ... argi nematai? Žuvėdros šaukia vėl mane kaip ta melodija sena Aš išeinu ... jūra šaukia širdis jau atsiliepia ... laivai man kvepia vandeniu sūriu be jų gyvent nebegaliu Vaikai? ... žinau ant kranto juk trumpam ... žinau ... ilgam nuslįsta ašara sleksčiu namų aš pasiilgsiu ... labai sūnų užsupo melodija sena tą ašarą nušluostė lyg mama Pakelt bures ... pirmyn taip eina vyrai vis tolyn ... ta praraja tarp mūsų vis gilyn Gyventi taip nebegaliu bet lauksiu ... gaila man sūnų Taip laukė tėvo jie kaskart Kai grįžo ... pamiršai iškart Taip ėjo melodija sena kaskart ant kranto pasitikt tėvų  vaikų Paglostė jūra krantą ... lyg mama ir nuskambėjo melodija sena

Amerika ... skaitai mane? Jei taip tai tu lietuvis širdyje Jaučiu kai aš ekraną vėl liečiu Tu ten ...  jauti ? ... esu Ką nori pasakyti man? ... sakyk Galiu tau parašyt ryte pas jus jau būsiu vakare Man nesvarbu nes mudu ekrane Žinai ... pavasaris atėjo jau žeme ir jūra ... ji rami ... buvau Palangoje Jaučiu kad ilgisi širdis labai Seniai namie buvai? Papasakosiu ką mačiau lauke ... gandrai seniai parskrido ir gulbė supos rytą bangoje Pušis paleido kvapą ... sakai jauti kaip kvepia? Visa šalis man kvepia jūra linkėjimai tau iš pajūrio ... žuvėdrą klykiančią mačiau Ką tau papasakot daugiau? Aš nežinau tiesiog jaučiu kad reikia tau Ir laivą baltą vėl mačiau ir akmenį smiltynėje liečiau Gimtinės kvapą čia sudėjau Jaučiu kad tau reikėjo Seniai širdis skaudėjo Nurimk ... daug metų jau praėjo Paliesk širdelę ekrane ir būsi vėl Lietuvoje P.s. Rašyk ... galiu tau atsakyt

Ir vėl mes dviese aš ir ...?  mudu vėl draugaujame kartu Galvelė sukosi ratu ... ji siekia mus išskirt abu Gerai kad sušalau lauke ... pavasaris ir tai jėga  Širdis yra dar vis? ... auksinis protas atsakys Gana ... ir vėl mes atskirai negali tęstis amžinai Tai mano kūnas ... sielos tai namai Tyla ... jau daros įtempta susipykai tu su mama gamta Mintis įėjusi ryte vėl nuvedė ne ta linkme Tik vakaro tyloj tu vėl prisimeni mane Ir taip vis laipioji aukštyn ... žemyn gyvenimas juk eina vis blogyn? Ir vėl prisiknisai ... gana Širdis atsiliepė ... esu ... man darosi baisu Išjunki telefoną po perkūnais pagaugais eina visas kūnas Išgirsk melodiją tylos ... išgerk arbatos tu šiltos Panirk į muziką gamtos Girdi? kaip kraują gena ... ji dirba taip be atvangos O tu? ... prisikeli ryte ir vėl geni bizūnu ją Vis taikai jai įkąsti ... bandai suprasti Bet ... popieriai prasti  reiks ją paleisti Ten kur du ... trečias jau nereikalingas Prote ... girdi? ... išeini tu ... a

aš ... moteris aš juk tokia! Mintys ... šiandien jos tykios kaip lyguma kartais pašėlsta kaip audra aš juk tokia ... kaip visata ... kaip pažiūrėsi? o kaip jau tu norėsi esu dizainerė tikrai žmogaus dizainą įvaldysiu lai kodai keičiasi laisvai tekėti jiems aš netrukdysiu reikėjo taip daryt seniai aš paklausysiu dievo balso ir tik pridėsiu ... šarmo moters ranka paliesiu ir taip aš atsiskleisiu ... visa visa kaip visata ... aš ... lelija lengvai per dangų aš nueisiu ir iš dangaus tave paliesiu Jauti? ... šviesa nuėjo taip švelniai palietė tave ranka ... ji buvo dievo atsigręžei ... staiga ir pamatei mane ... Aš ledo lelija buvau ir būsiu jau ... apsisprendžiau dar žemėje pabūsiu

Aš visada visada turiu laiko savo kūnui Nes be jo šioj žemėj daugiau nieko neturiu Tik per jį galiu matyti, kalbėti, girdėti, liesti, jausti, džiaugtis, mylėti, suprasti ir rašyti! Esu dėkinga dievui už tokį nuostabų kūną Kurį pasižadu mylėti ir gerbti! Esu pati atsakinga už savo veiksmus, mintis ir žodžius Sėju meilę ir šviesą kurią man dovanoja dangus Tik taip galiu suprasti koks galingas yra žmogus! Tai mano erdvėlaivis laike sklendžiu jame Viskas taip tobulai sutvarkyta! Tik oro takelis kuris jungia mus su dievu jis taip valdo mus, prispaudžia kai mes per daug įsijaučiam Tai taip nuostabu! Galime skraidyti, eiti, kurti, grožėtis Mylėti ir mylėtis! Dievinu savo kūną tai planeta jausmų, šviesos Tai  meilės rūmai kuriuose gyvenu! Tik mylėdamas save myli kitus. Prisimink tai! Rašau sau ir visiems kuriems dar trūksta motyvacijos pradėti keistis ir keisti gyvenimo būdą Tvirtai žinau kad niekada niekada nėra vėlu! Būtent čia ir dabar viskas yra įmanoma! Linkiu s

Svarstyklės aš esu ... ir ką? jau mano astrologija tokia sveriu ir tą ir tą ... bet? Supratau ... ne tą pasvėriau Gerai kad supratau ... jau kai dievulis tvėrė tai man visko įdėjo ... įdėjo ir laimės palinkėjo Turiu aš talentų neatrastų žinau ... atrast galiu kad aš suprasčiau ką galiu rašau eiles aš stulpeliu Kažkas nusišypsojo ... jaučiu per petį man paplojo ... eiles man pavertė dienoraščiu Na ir gerai ... tebūnie Čia duosim meilės tiek ir tiek žinai ... o man vistiek nes aš turiu jos tiek kad duodu tau kiek tik panešt gali Jei tau mane smagu skaityt tai man smagu rašyt Žinai ... aš nerašiau eilių čia taip šviesa išlindo tarp eilių pasislėpė tarp žodžių Tik taip aš supratau kad šviest galiu Ir svert galiu ir būti paukšteliu margu ir lelija kuri yra čia ir dabar ... ji mano širdyje Svarstyklės aš buvau ... esu ir sėdžiu taip ant debesų tą tylią naktį mėnesienoj žvelgiau į atspindį lange kurį turi kiekvienas ... jis tavo širdyje Jau mano astr