Himalajai širdy

Nebūtina į Himalajus skristi kad nušvisti
Ryte tyloj gali save atrasti
ten kur esi geresnės vietos ir nerasi
Tai mano eilės gali jos tave atvesti
prie durų ... aš galiu pašviesti
Mes įsčiose žinai? Man tai parodė angelai
Šviesa visur tik jos dar nematai!
Nubėgo vandenys seniai ir laukti jau nebeilgai
Žemelė pasiruošus ... mes čionai
ir esam jos vaikai ji myli mus visus
jaunus ir senius ir priima į savo glėbį
po vieną veda pro vartus
Man buvo nejauku bet pasiryžau
tik taip pasaulį aš išvydau
vaivorykštės spalvom gražiom
ir supratau ... gimiau
Aš tik daigelis dar esu
bet virsiu medeliu tvirtu ... tikiu!
Kitaip ir būti negalėjo
jei taip gamta programą mums uždėjo
Kvėpuoju aš giliai ir vandenį siekiu ranka
ir koja lenda po žeme ir saulė švyti manyje
Gyvybė teka per mane!
Ir atsitiko tik tada kai pasakiau gana
Prisiėmiau atsakomybę už save
Mintis žodžius ir žmogiškus veiksmus
Tik aš pati padėti sau galiu
paklausiau ... tai kam kenkiu?
Ir atsisėdau ryto tyloje
ir taip kreipiausi į save
Žinai ... atsiliepė mama gamta
ir palietė mane ranka ... paglostė
tarė ... eik dukra ... jau pasiruošus
esi teisingam kelyje
Rašau aš tiems kurie pasiruošė pabusti
Žinau jūs galite mane pajusti
Aš mokausi kalbėti ... rašyt žodžius
Tik taip galiu tave paliesti
pašviesti palydėt ir taip padėti
Ateiki pas mane ... pabūki su manim
ryte ir patylėkim tyloje drauge
Mes kelyje ... kviečiu
priimk atsakomybę už save

P.s.

Ta sumaištis gimdymo skyriuje
prie durų natūrali taip turi būti
Visiems užteks vietos ir gimsite
pačiu laiku. Tada kai būsite pasiruošę
Mes visi einame ten pat į šviesą
tik kelių labai daug
Ir tu laisvas rinktis ir niekada nevėlu!