Atleidimo galia
Miražas išsisklaidė taip netikėtai Naktis išėjo ... sekundė ir rytas vėl atėjo Sėdėjau tyloje ... žvelgiau į tolį Man buvo nesvarbu ar bus rytojus Aš tiesiog atleidau ... ir viskas pasileido Lyg lavina nuo kalno sniego Ir supratau kad visiškai nenoriu miego Lūžis manyje - jėga! Tada aš dar nesupratau kad Dievo tai galia! Meilė - ji visur kur tik žvelgiu! Tai sūkurys mus supančių širdžių Jų tūkstančiai! Aš jas visas girdžiu! Šešėlis - kažkieno nuėjo siena Tai praeitis ... ir ji išėjo Išėjo po visam visiems laikams Vaivorykštė nušvito danguje Lyk laimės pasaga atsirėmė į žemę Orkestras mylinčių širdžių Tada aš supratau ... likimas viską lemia Tik aš ir Dievas - jis mano tėvas Tik aš ir orbita - tai visata kurioj aš gyvenu Tikėjimas rytojum - tai suvokimas Tai tik - ėjimas gyvenimo keliu