Žuvėdra

Išėjo tėvas ... man save paliko
Tik tarė ... imk dukra
Buvo žvilgsnis tyloje
Ir ašara sustingus erdvėje ... šviesa
Aš priėmiau tai į save
Tyla ...
Buvau nuėjusi į praeitį
Dabar jau vėl aš čia
Mirtis? ... tik supratau kad jos nėra
Šviesa ... ji sklando erdvėje
Įeina ir išeina ... ir vėl tamsa
Tai kosmoso platybės danguje
Ir ... dulkė pasilikus žemėje
Prisiminimas sklandantis ore

Buvai drąsus žvejys ir tėvas tu buvai
Dabar tik šviesulys
O ne! Tu švyturys!
Krantinėje dar stovi vis
Kai jūra puotą kelia ir bangos šėlsta
Tu rodai vyrams kelią ... namo
Kur širdys laukia ...
Nors ? ... laivai išplaukia
Žuvėdra klykia naktyje ... girdi tu ją?
Tik aidas praeities vis dar neužmirštos širdies
Taip sėdžiu tyloje ir laukiu
Kada prisiminimai vėl išblės
Kiek buvo patirčių ... kiek širdžių jaučiu?
Ir vėl su ašara plaukiu ... neriu
Į vandenyno tamsą
Tampu aš vandeniu sūriu sūriu
Ji kaip druska akis man graužia
Tai ... tik emocija pavirtus ašara staiga
Simfonija širdžių gražia gražia
Aš tau ją groju ...
Žuvėdros klykia danguje
Lyg  sielos užstrigusios laike
Širdis man šaukia pažink save ...