Ledo lelija

Nusiėmiau aš akinius nuo praeities Draugai ... kalbėsiu nuo širdies Vis klausiu ... Knyga?... pradžia jau atversta Tik aš galiu užpildyt erdvę tą Istorija apie mane ... man reikalinga auditorija Kad rasčiau ten save Papasakosiu pasaką o gal ir sueiliuosiu Gyvenimą apie tave Rašau aš tam kuris gyvena manyje Ir suprantu kad nepažįstu ... kodėl? Kas vakarą mes einame kartu į naktį Ir klausiu Dievo ar aš turiu tavęs netekti? Kad pamatyčiau vėl save ryte anksti Ir palinkėčiau sau ir tau tikėjimą uždegti Uždegti taip kaip dega akys mylimos mamos Kuri taip trokšta vėl sulaukt aušros Viltis ... ji miršta paskutinė Tada kai įkvepi gyvenimą tu į krūtinę Žinai ... man rods tu pamiršai Kodėl čia atėjai? Mintis ...  ir ji kas rytą gali būti galutinė Ateina kaskart pas  mus kiekvieną Tik tu tai aušrai vis uždengi sieną ... kodėl? Bijai šviesos? Todėl kad sielos pelės išbėgios? Ha ... lai bėga Jos ieško sau tik materialinės naudos Žinai ... kad tavo mintys seniai apžėlė