2020 pirmoji diena ...

Nusiėmiau aš akinius nuo praeities
Draugai ... kalbėsiu nuo širdies
Vis klausiu ...
Knyga?... pradžia jau atversta
Tik aš galiu užpildyt erdvę tą
Istorija apie mane ... man reikalinga auditorija
Kad rasčiau ten save
Papasakosiu pasaką o gal ir sueiliuosiu
Gyvenimą apie tave
Rašau aš tam kuris gyvena manyje
Ir suprantu kad nepažįstu ... kodėl?
Kas vakarą mes einame kartu į naktį
Ir klausiu Dievo ar aš turiu tavęs netekti?
Kad pamatyčiau vėl save ryte anksti
Ir palinkėčiau sau ir tau tikėjimą uždegti
Uždegti taip kaip dega akys mylimos mamos
Kuri taip trokšta vėl sulaukt aušros
Viltis ... ji miršta paskutinė
Tada kai įkvepi gyvenimą tu į krūtinę
Žinai ... man rods tu pamiršai
Kodėl čia atėjai?
Mintis ...  ir ji kas rytą gali būti galutinė
Ateina kaskart pas  mus kiekvieną
Tik tu tai aušrai vis uždengi sieną ... kodėl?
Bijai šviesos? Todėl kad sielos pelės išbėgios?
Ha ... lai bėga
Jos ieško sau tik materialinės naudos
Žinai ... kad tavo mintys seniai apžėlė
Tą rytą kai tau saulelė kėlės
Ar pamiršai kodėl tu čia?
Kodėl tu per gyvenimą savęs nepažinai?
Nebuvo laiko !!! Bet ar turi tu saiką!?
O po mirties? Išties ... ar bus gyvenimas be patirties
Jis ... tau padovanojo šviesą
Kad tu pažintumei save kaip didžiąją pasaulio tiesą
Rašte juk parašyta ... tikėti Dievą bet tik vieną
Ir šitiek knygų prirašyta ... ir jų visų nėr kada skaityti!
Bet ir nereikia!  Tau reikia sau tiktai savęs klausyti
Klausyti sielos šnabždesių ... tylos!
Be  jos mes kaip be mamos
Aplink tik televizija ir ateities šėtono vizija
Ne mano! Tikiu kad ir ne tavo!
Žinau kad laimi ir tie kas negeria šampano
Tyla ... šviesa ir sekanti aušra padės mums rasti
Laimę tą kurią neši tu širdyje
Kai glostai mamą ir tiki ... ji mylima
Jai davė Dievas  tą pačią tiesą
Kurią mes turime pažinti
Ir taip viens kitą pamaitinti ... šiluma
Tai šviesa kurią nešiojo Kristus širdyje
Apžėlė takai pas motinėlę?
O taip ... pamirštame iš kur mes kilę
Rašau aš sau ir tau kad nepamirščiau sustot
Akimirkai ... gyvent kol dar savęs nepažinau
Turiu aš laiko į valias ... naktis už lango ... na ir kas ?
Kol aš jaučiu ... girdžiu ... matau ... myliu
Tol gyvenu akimirkos aš momentu
Žinai ... aš tik pagalvojau jaučiu įvyko lūžis manyje
Dabar! ... aš jau ateityje!
Šviesa lyg ledlaužis  lyg žodžių mūšis
Kurį girdžiu aš galvoje
Tai ateitis kuri baugina savo nežinia tave
Žinau ... nes aš jaučiu daugybę jūsų
O ryt diena ... viltis ... kad ji bus kitokia
Vis klausiu ... ar  laimė ... ji jau čia?
Man ta mintis vis nedavė ramybės
Buvau maža ir dar nepažinojau Dieviškos galybės
Jėgos ... šviesos ... dabar rami einu į naktį
Žinau kad viskas ką turiu galiu netekti
Todėl dėkoju tau už viską ką turiu
Žinau kad dalinuosi tik žodžiu bet galią jo labai jaučiu
Sakau jums myliu ir glaudžiu ...
Linkiu rytojų pasitikt nauju žvilgsniu
Ir nepamiršti ko linkėjom ir kaip mylėti pažadėjom
Sveikatos ... laimės ir sėkmės
Jos ryt visiems labai reikės!
Sustok akimirkai ... pažvelki į akis sau
Kad tu suprastum kam rašau?
Mylėkit žodį kurį kartoji ... ar pagalvoji
Kad taip pieši rytojų?
Mintis ... šviesa ... akimirka ir vėl kartoji
Žodžius kurių net pakartoti nevalia
Jie nuodija gyvenimą ir tai tiesa
Todėl klausau aš kosmoso dainos
Girdžiu kiekvieną dažnį motinos gamtos
Dedu raides ... po to žodžius
Trinu iš atminties senus kodus
Ir nepykstu aš ... nebaru visų
Tiesiog visus jaučiu
Tikiu ... einu ... tenai namo ... ten šviesa
Žinau kad mūsų dauguma
Šį kartą neverkiu ... tiesiog sakau tai nuo širdies
Nusiėmiau aš akinius nuo praeities
Nėra jos ... tik žodžių magija!
Kuri šalia ... paimki  ir naudokis ja
Tai įrankis mūs ateities ...
Mes taip toli nuėjom
Kai aš rašau aš jus matau visus ant lapo
Ir gėrio jums prašau ... pagalbos žodį galiu ištarti
Ir taip širdelę tavąją atverti
Ten slypi lobiai nepažinti
Ten sielos giluma ... kviečiu pažinti ją
Sustok rytoj akimirkai ir pagalvok tada ištark
Ir drąsiai atsimerk!