Ledo lelija

Pasisiuvau suknelę iš žvaigždžių Žinau kad šitaip aš galiu Tai menas vaikščioti dangaus skliautu Aš moteris kitaip aš negaliu Man reikia dar sagų ... gerai Jau nusprendžiau imu vaivorykštės spalvų Matai ... kaip blizga jos eterinės Šypsausi ... taip tiks man ant krūtinės Pasidabinsiu ją lai šviečia Naktis ... mėnulis kviečia Ant podiumo išeisiu aš basa Patinka man nakties rasa Rūkas sidabrinis ir taip tylu Einu aš ežeru giliu Plaukai jau siekia bangą Staiga pakėliau ranką ir užsiklojau Vandeniu skaidriu skaidriu Jis krištolinis nežemiško dangaus Prigludo man gerai prie kūno O siūlės ... jos elektrinės Už nugaros sparnai auksiniai Va tai einu dangaus kraštu Man šiandien išeiginė Einu prie durų ... bus tėvas atrakinęs Žengiu kiaurai nors jos stiklinės Matyt čia magija kokia Fantazija ... kurios dar protas nepažinęs Aš išeinu ... sugrįšiu nes jūs dar čia Įsėlinsiu nakčia ir susitiksime ryte

Atleisk man Dieve ... aš susimoviau Tik ašarom save nuploviau Ir pamačiau staiga kad skausmo nebėra Vėl šypsena veide Tik tu taip moki žaisti Ir mūsų nesužeisti Norėjau pamatyt tave ... duris pravėriau O ten sena žaizda taip netikėtai atsivėrė Žvelgiu į ją ... pasimečiau ir ką daryt su ja? Užteko man drąsos nedėti tvarsčio Jie trukdo širdžiai atsiverti Lai gyja ... padės šviesa ir saulė Atvėriau ... lai eina Tik taip gali išgirst širdelės dainą Tyli ji ... ir tokia švelni Tai ko gi tu tokia grubi?... paklausė Dievas Tyla tarp mūsų nejauki Atleisk man ... aš pamiršau kad tu girdi Nupinsiu tau vainiką iš gėlių O gal iš kosmoso žvaigždžių Pabersiu danguje į paukščių taką Lai pasaką  žmonijai žvaigždės seka Gerai kad priminei ... kiek galių aš turiu O taip drąsi širdis ... Tai buvo dar viena vinis ... tik tiek Ištraukiau ... žinai man palengvėjo Žvelgiu į ją tai tik emocija įšalusi lede Dabar matau jau šypseną tavajame veide

Naktis ... tamsu bet nebaisu Prisiglaudžiu prie žemės ... ji taip arti Ir tyliai klausiu ... ar girdi? Tariau jai žmogišku balsu Ar tau baisu? Kaip aš padėti tau galiu Ir ji atsiliepė atodūsiu giliu ... man tiesiog sunku Aš vaikas tavo ... ar girdi? Širdį tavąją jaučiu Tai meilė ... paimk ją Aš jos daug turiu Prašiau šį rytą Dievo angelų Pakelti žemės pulsą iki pat žvaigždžių Tesklinda muzika žmonių širdžių Teplaukia meilė tarp vaikų Težino žemė kiek daug yra draugų Ir aš tarp jų Padėkim jai ... kviečiu Kai eisi tu gatve ... mišku Žiūrėk kad būt tiesiog švaru Ir dar ... labai svarbu Pažvelki tarp savo minčių Ar nėr ten žodžių negerų ketinimų piktų Šį kartą aš liūdžiu ... Bet saulę sau piešiu aš pieštuku Tiesiog širdy ir gerumu Šiltu žodžiu pasklisiu tarp žmonių Girdi ... žmogau tave kviečiu Pabūti angelu savu tarp svetimų Į piktą žodį atsakyti gerumu Į prašymą tik atsiliepti dosnumu Tik tiek ... Žinai ... o žemei ne vistiek Jai meilės tavo šitaip re

Matei šį ryt saulutę ... ryte Kai miega dar visi sau atsipūtę O tu jau žvilgčioji pro langą į gamtą Patraukė žvilgsnį žvirblis tupintis ant lango Matei jo plunksnas kokios margos Jį dievas kūrė tau kad tu išgirstum pagaliau Kieme pavasaris ... jis irgi tau O tu skubi viską pametęs Eini gatve nosį užrietęs Ir nematai lietaus lašų ant debesų Kaip žvilga jie kai saulė šviečia Juk taip gražu! O taip skubi aptart su partneriu tu reikalų Nerūpi tau po kojomis nukritę lapai ir daug balų Jos tokios gražios kad net smagu Gali sau peršokti į kitą krantą Bet ne tau rūpi ar partneris suteiks garantą Nusišypsojo saulės zuikis tau staiga Ir papkė susegta nukrito ties bala ... Pasilenkei ir pamatei save Ir dar kaip tyčia aptaškė mašina Prisiminei staiga ... jau kovo 8 diena O tu dar nekalbėjai su mama Ir dar žmona išėjo nieko nepasakius Nes tu lėkei akis išdegęs ... ir ką Va stovi ties bala ... tiesa šlapia Mažytė tau visatos pamoka gera Ryte žmogau pirma tu pasisveiki