Eterinės sagos

Pasisiuvau suknelę iš žvaigždžių
Žinau kad šitaip aš galiu
Tai menas vaikščioti dangaus skliautu
Aš moteris kitaip aš negaliu
Man reikia dar sagų ... gerai
Jau nusprendžiau imu vaivorykštės spalvų
Matai ... kaip blizga jos eterinės
Šypsausi ... taip tiks man ant krūtinės
Pasidabinsiu ją lai šviečia
Naktis ... mėnulis kviečia
Ant podiumo išeisiu aš basa
Patinka man nakties rasa
Rūkas sidabrinis ir taip tylu
Einu aš ežeru giliu
Plaukai jau siekia bangą
Staiga pakėliau ranką ir užsiklojau
Vandeniu skaidriu skaidriu
Jis krištolinis nežemiško dangaus
Prigludo man gerai prie kūno
O siūlės ... jos elektrinės
Už nugaros sparnai auksiniai
Va tai einu dangaus kraštu
Man šiandien išeiginė
Einu prie durų ... bus tėvas atrakinęs
Žengiu kiaurai nors jos stiklinės
Matyt čia magija kokia
Fantazija ... kurios dar protas nepažinęs
Aš išeinu ... sugrįšiu nes jūs dar čia
Įsėlinsiu nakčia ir susitiksime ryte