Žodžių jūra
Pavirto mėlynu rūku ... plaukiu laiku
Kai parašiau atleidžiu ir paleidžiu
Aš išsiliejau kaip kava ant stalo
Staltiese balta balta
Bandau surinkti ... bet gana
Taip praeitis išėjo ir man palengvėjo
Plaukiu ... neriu aš kaip žuvis
Kaip saulės spindulys per vandenyną
Tai žodžių jūra ... maudausi joje
Tu pabandyk nors kartą ... paleist save
Užšąlusi buvau ... paleidau ... pražydau gėlele
Tai išmintis pasislėpė tarp žodžių
Ji kalba maldą ryto tyloje ir sako atrask mane
Tai Dievo žodis buvo pradžioje ir tapo kūnu erdvėje
Pasklido jis per dangų ir tarė ištark mane
Aš pabandžiau ir man pavyko!
Tai mūza! Ji visada šalia ir eina su manim greta
Kai aš einu gatve ... gyvenimas pavirto man knyga
Kurią rašau ... skaitau ir atrandu save
Plaukiu rūku kurį paleido žemė
Rytmečio aušroj per pievą
Laukiu kol nudžius rasa ant rankų
Žvelgiu į dangų ... ir pakilau aukštai aukštai
Aš trumpam ... tik aplankysiu žmogų brangų
Istorija kurią suraitė Dievas
Man kaip melodija sena sena
Kaip žemė danguje kaip saulė
Yra ... ji mano širdyje
Tai mano patirtis ir paskirtis
Tiesiog tarp jūsų pasiklysti...
Su Meile Ledo Lelija
Komentarai
Rašyti komentarą