Akimirka ... kuria esu

 

Labiausia man patiko rašyti ir taip save skaityti.

Kitaip aš nematau ką noriu pasakyti tau. Taip lengva kai fėja sėdi ant peties. Paskolina rašiklį erelio aukso plunksną. Jaučiu jo žvilgsnį, jėgą, kvapą.Stepių vaizdą, vėjo srauto žaismą, Pakilus jam kai tik paleidžiu skristi ...

Mudu dviese mokomės skraidyti. 

Valdas apžiūrim nuo ryto lyg nakties. Neriam į tamsią naktį, žvaigždes aplankom. Palydim mėnesį ir vėl į saulę.

Tačiau širdelė virpa dažniu keistu. Kas ten? Čionai tik ratas įprastu ritmu.

Taip vieną rytą sėdau parašyti. Su užklausa visgi '' - Kas aš esu?''

Atsakymas pabiro lyg lietus. Ir kibirkštys ir žvaigždės subiro į rankas. Tik pajaučiau didžiulę saulę širdyje. Ir atsistojau taip tvirtai. 

Tik paklausiau '' - Kur aš esu?''

Vieną koją pajutau ant smėlio prie jūros. Didelė nematau bet jaučiu ją, teka kraujas nematomais takais. O kur kita? Ji ten už mylios ... Staiga nematoma ranka praskleidė debesis " - Tu vis dar čia?" Nusišypsijo tokia šypsena. Vaivorykšte nušvito juokas " - Eime ...?"

Einu sakau ... nors stoviu vietoje. Staiga aš išnykau. Neliko nieko ...

Ir vėl atsiradau prisiminiau tik ledo luitą kuriame aš gyvenau.

Ištrauka iš Ledo  knygos:

"Tai buvo ledkalnio viršūnė ... viršukalnė
Ranka galėjau liesti dangų
Aš visą laiką debesis mačiau
Staiga išlindo saulė ... apakino mane
Tai buvo atspindys lede ... o aš jame
Nepamenu kaip buvo pradžioje ... kodėl aš čia?
Tik supratau kad aš lede ... tai kūnas?
Ne ... tai kas tada?
Mintis pažadino mane sustingusią lede
Matyt paslydau kažkada ir taip aš pasiklydau?
Bet saulė šviečia tiesiai į mane ... į ką?
Jaučiu kaip tirpsta ... juda ... teka gyvybė manyje
Bandau suprasti kas gi čia?
Šviesos tai blyksnis ... elektra ir pamačiau save
Tik atvaizdas jame ... tai kur gi aš?"

Pamečiau jos pradžią. " -Tai laiko kapsulė? Ar kas?"

Su užklausa sėdėjau ... atsakymas atėjo.

" - Tai tu labiausia už viską norėjai išvysti šviesą

Pati pradūrei rašikliu, ieškojai ten draugų. "

O taip rašiklis fėjos plunksna. Aš pamenu senus laikus ir žalios akys palydėjusios mane, jos tėvo. Atpažinau jas ekrane.

Tai muilo burbulas, blefas sukurtas mus laikyti čia. Jis sprogo ...

Pasipylė viskas, bandžiau susigaudyti. Pradžioje sunku buvo suprasti kas tikra o kas ne.  Intuicija tas šeštas jausmas, vidinė ramybė ir vėl rašiklis po ranka, mano draugas padėjo susigaudyti sraute. Pasipylė eilėraščiai vienas po kito su ašarom ir džiaugsmu. 

Tau galima! Baugino tik nežinia. Šeima esanti arčiausiai stebėjo mane. Vaikščiojau kaip sapne bandydama apkabinti laiką su didžiule meile širdyje.

Viskas aplink sukosi ratais, ratilais. Kiti vadina juos čakromis. Taip tai energetiniai sūkuriai. Taip viskas gražu! Pakėlus dėmesį aukščiau jie keičiasi įgauna dar kitokias formas. Kur dėmesys ten energija šitą puikiai žinau. Ir mokausi tai valdyti. Tai didžiulis kosminis laivas įėjau į kapitono kabiną. Mygtukų šviesų, garsų galybė. Tik ramybėje juos galima valdyti!

Tai mūsų genetinė atmintis. Ji bunda, ten yra visko labai daug. Čia vadovėliai nepadės. Turėsi pats susigaudyti kas su kuo. Mixsas kultūrų, genų ir nebūtinai žemiškų ...

Gerai tai ar blogai... nežinau. Vertinkit patys. Man rods kad gerai. Vidinis balsas jūsų vidinis mokytojas atsakys jums. Tiesiog klauskit, bendraukite su savimi.

Neskubėkit pasaulis negriūva. Jis gimsta. Kažkam tie naujagimiai nelabai patinka. Bet yra kaip yra ... viskas juda.

Baugina tol kol nauja. Pažinkite save. Jūs ir mes visi esame labai unikalūs ir visi labai reikalingi. Nesvarbu profesija, ar įgūdžiai. Leiskit sau priimti save tokius kokie esate. Jūs turite teisę būti!

Svarbu! Tik nekabinkit sau ar kitiems jokių etikečių.  Atlantai, Plejadiečiai ar dar kokie nežemiečiai ...

Jei tu dar čia žemėje žmogau. Tai mes esame susieti nematomais saitais.

Kol tave dar kažkas kabina, nepatinka. Esi dar šitam liūne saitų iš kurių privalai išlipti. ( Nors ir čia esi laisvas rintis)

Atsiveria visiškai naujos erdvės apie kurias nieko nežinojai. Žmonės meta darbą kurį iki šiol taip uoliai dirbo. Ieško kaip galėtų geriau save išreikšti kitur. Puola daryti ir tą ir kitką. Ir tai labai gerai. Svarbu labai klausyti tik savęs! Ar tai tave pripildo ar gniuždo? Ieškokite. Būtinai rasite.

Įdomu kai stovi ir nežinai kur tau eiti ir ką daryti ? Pasitikėkite.

Kas esi po galais, net ir to nežinai!

Šypsausi ... tai būsenos jos praeina. Svarbu vėl neužmigti. Stebėkit save.

Dienoraščio rašymas tikrai padeda. Afirmacijų kartojimas taip pat. Viskas padeda jei tai darai su meile be pykčio ir ego ( noriu būti geresniu, protingesniu, unikalesniu ir ttt...) Čia jau proto lenktynės!

Tai valdymo pultas tik ne tavo. Prisimink tai.

Savišvieta, sveikesnis maistas, noras būti bendraminčių kompanojoje viskas yra labai gerai, kol tave tai papildo. 

Ateina laikas kai pastebi kad tas burbulas bendraminčių nebežiangia į priekį. Arba pučiasi, giriasi, kad geriausia žino tik jie. Neteisk jų ... palik.

Neskubėk, patikrink praktikas, pažiūrėk tinka jos tau ar ne. Nesvarbu visi turi teisę būti ir visi yra teisūs. Jie dalinasi savo patirtimi. Tu privalai įgyti savo patirtį. Geriau už tave patį tavęs niekas ir nepažins. Kurk savo burbulą, pasaulį. Plėsk savo žinias, išmintį. Tikrink, klausykis vidumi. Viskas ateina per jūsų patirtį.  Mes visi esame be galo skirtingi. Kol kas mes dar nesusikalbam žmonių kalba. Tačiau subtiliam lygmenį tu jauti kas yra šalia tavęs. Draugas ar šešėlis pilkas. Pajausi tikrai. Pirmas kartas įvyks ir pasidarys viskas taip aišku. Pradėsi tik šypsotis :)

Tik nepradėk vertinti! Nesikišk, stebėk! Kokia energija apie žmogų sukasi. Kartais kaip juodos skylės įsiurbia žiniasklaida, televizija. Visa tai nėra blogai jei moki laikyti dėmesį. Yra ir labai daug gerų dalykų . Tačiau mokėk rinktis.

Pasaulio nereikia "gelbėti" Pats išlipk ir paskui tave išeis kiti. Instrukcija paprasta. Čia kaip skrendant lėktuvu. padėsi kitam jeigu pirmas užsidėsi kaukę. Ne tą žinoma apie kurią tu pagalvojai :)

Tie kurie niekada neskraido niekada ir nežinos apie ką mes čia. Gimęs šliaužioti niekada ir nepakils.

Kilkite. Junkite visus įmanomus nematomus variklius, nusipieškite sparnus. Paleiskit žvilgsnį iš paukščio skrydžio. Padėk sau.

Stipriai laikyk vairą. Tai kosminis laivas vardu Žmogus. Ir tai iš didžiosios raidės. Užkurk tą laivą.

Instrukcija. Svarbu! Su visais senais isitikinimais, turtais, etiketemis "kas aš"

deja jis neskris. Teks palikti tau nereikalingo praeities bagažo svorį, ten tiek 

"š ..." Palik. Tiesiog palik. Galima žinoma kapstytis, ieškoti kas su kuo? Kodėl? Lįsti į praeitį. Taisyti ją. Beje ištaisius viskas keičiasi ir nebūtinai į gerą.Tada blogi vedliai  ir tt.. Palik. Tiesiog palik viską kaip yra. Tapk niekuom. Nubrėžk liniją. Eik į naujo savęs pažinimą. Pradėk nuo nulio. Kaip vaikystėje, pasitikek. Pabudęs palinkėk visiems geros dienos, prieš miegą geros nakties.

Keisk mintis, valykis.

Vienam žvejyba be draugų, kitam joga, trečiam bėgimas, dar kitam mezgimas.

Jokio skirtumo ką tu darai. Būk momente. Kartais tenka ir pabėgti nuo visų, bet teks sugrįžti. Sustok akimirkoj.

Kažkada rašiau eilėraštį "Himalajai širdy" 2019m.

"Nebūtina į Himalajus skristi kad nušvisti
Ryte tyloj gali save atrasti

Būk kur esi geresnės vietos ir nerasi"

Pabudus pradedi matyti daug iškreiptų vaizdų, kaukių balius aplink.

Visi savo realybėse.Beje ir patys artimiausieji gali pasirodyti visai ne tie kokių tu tikėjaisi. Būna visko. Tačiau keiskis pats, net nebandyk kitam nuplėšti kaukės kuri priaugusi iki ... . Palik lai būna. Taip tik prarasi begalę šviesios energijos, išpilsi ją tiesiog į šiukšlyną. Pamaitinsi tuos kurie dar nenori keistis, o gal ir negali, gal jiems ir neduota. Kiekvienam savo patirtis. Nesigilink. Jie apeis tave, tu būsi neskanus, nepatomas. Jei mokėsi išlaikyti dėmesį aukščiau virš jų. Tai mokykla. Taip kaip klasėje pirmokai ir iki dvyliktos klasės. Toliau " univeras, gyvenimo mokykla ".  Išeini prikimštas svetimų dogmų ir nežinai kas esi, kas tau miela, kam tai darai? Ar tik todėl kad reikia? 

Neteisk žemiau besimokančių, jiems gal būt reikalinga ta patirtis. Kol neprašo nesikišk. Ir nepyk jei nesupranta. O jie ir nesupranta! Tos realybės yra atskirtos pirma klasė ir yra pirma, šešta jau šešta. Ten mokoma jau visai kitų dalykų kurių nesupranta pirmokai. Galima prilyginti tai ir čakrų sistemai.

 1. Išgyvenk bet kokia kaina. 2. Mėgaukis.  3. Kurk ir valdyk. 4. Mylėk 

5. Kurk tik visai kitam lygmenyje. 6. Matyk. Intuicija 7. Karūna ir t.t.

Taip tą lotosą mes turime pažinti. Iki jo reikia užaugti. Tačiau dirvoje žemėje dumble nepavyks. Turi pakilti virš jo. Tai kas apačioje tai ir lieka. Aukščiau dar įdomiau. Neužbėkime tiek toli. Padėkime susivokti sau kurioje  klasėje esi ir pirmyn.  Visos žinios yra reikalingos ir naudingos nepriklausomai kur tu esi, jomis reikia naudotis. 

Mūsų protėviai tai puikiai žinojo. Viskas aprašyta pasakose, apdainuota dainose, sutartinėse. Paklausykit dainų, žmonių kurie jas dainuoja. Ką jie spinduliuoja, pradėkit jausti, o ne matyti tik fizinėm akim.

Vedlys gali pasirodyti ir bomžas pakelėje. Dabar yra visokių ir visur. Nevertink išvaizdos. Klausyk vibracijos kurią žmogus skleidžia. Mes visi visi jau seniai tai jaučiame. Tik nedrįstam išreikšti. Čia trukdo dar dogmos, įsitikinimai, draudimai, ką žmonės pasakys ir t.t. Jeigu tiesiog juos apkabinsi, padėkosi. Tiems kurie neša šviesą visiškai tas pats apkabinsi juos ar ne. Jie tai jaučia. Nematoma šiluma sklinda nuo žmonių. Nuoširdumą nereikia pakuoti popierių, nepadės jeigu popieriuje "š ..." Taigi turi būti sąžiningas visų pirma sau! Ir vėl ką jaučiu, kaip kalbu, kodėl tai sakau, kam tai darau? ...

Visa tai yra savistaba. Visi sąmoningumo lygiai yra reikalingi. Absoliučiai visi. Kai tu esi tiek sąmoningas tenka kartais leistis į pirmą klasę. "Išgyvenk"

Matyt ten kažko neišmokai. Čia jau aukštasis pilotažas kaip aš sakau. Dvasingajam irgi reikia valgyti, taip taip ir mokesčius mokėti, ir kurą pilti.

Apie materiją ir dvasingumą pakalbėsim kitą kartą :)

Mes visi esame didžiulis eksperimentas sau. Išgyvensime ar ne?

Žinote, manau kad taip. Drįstu taip galvoti, kad viskas kas vyksta yra tik į gerą. Gyvename pačiu gražiausiu ir geriausiu laiku. 

Būk momente ir stebuklai pradės tiesiog atsitikti....

Su Meile Ledo Lelija

Nebūtina skaityti knygų, reikia tik stebėti save :)

Aš išdrįsau tik parašyti ...

Tebūna tai nauja ateinančio rudens pamoka.