Ledo lelija

Kalėdos ... o tu vis nerandi sau vietos Tai tavo aš ... tik tas mane supras Kas nebeieško tarp daiktų savęs Eini gatve ... o jis priešais tave Vis veda per parduotuvę į save Gerai ... užeisiu paimsiu knygą tą O gal ir ne ... jau pernai skambėjo Ta pati nata ... dabar ir vėl ji čia Gerai ... nepirksiu ... bet noriu Tau padovanoti ... ką nors ... o gal save? Tikrai! ... pabūsiu aš pati knyga Kurią skaitysi lėtai labai Padėsi ranką ... viršelis blizga Ar matai?  ... o ten Paslėpti tik mano jausmai Gerai ... jau apsisprendžiau Bet autorius? Tema kokia? Fantastika ... istorija ar geografija? Gal psichologija? Žvelgiu ... buku žvilgsniu Virš knygų tų ir gaudau mintį Apie ką? ... ir kam to reikia Man ar tau? Staiga ... Prisiminiau kad myliu tau nepasakiau! Pasimečiau aš tarp daiktų Matyt kad pavargau aš nuo darbų Palieku ir einu Einu gatve ... kai grįšiu Aš pasakysiu kad myliu Stipriai taip tave ... kad Norėjau būt knyga Kad tik paliestum ją Kad tik pažvelgt

Aš moteris O tai jau skamba išdidžiai Bundu šį ryt tyloj ir klausiu Ar esi?... atsiliepė kažkas ... graži Šį kart aš moteris esu Dedu karūną ir nešu Tai saulės spinduliai ryte Kai pažvelgiau į veidrodį staiga Tas atspindys apakino mane Graži ... ir net labai Paglostė ryto spinduliai Kažkas atsiliepė giliai Pabūsiu moteris ... gerai Aš jau seniai šito norėjau Matyti sielai to reikėjo Pabūti moterim galiu Apdovanojo dar charakteriu tvirtu Tvirtu?... gal būt seniau buvau kariu? To ryžto man pakanka Gyvenimas taip slenka Būt moterim sunku ... bet aš galiu Turiu palaikymą dievų tėvų ... Nubarstė laime man šį rytą plaukus Taip gera ... šilta jau seniai to laukiau Žvelgiu į veidrodį giliai Save matau tarsi kiaurai Pabudo genai nenaudoti Reiks man tą kodą atkoduoti Gamta juk mėgsta žaisti Matei šį ryt pašvaistę ... Ji buvo mano atspindys lauke Kai pažvelgei ir pamatei mane Einu ... nešu karūną išdidžiai Padovanojo man tėvai Neklausė ... ar gerai Tač

Tu ... Ledo Lelija? Paklausė vyras ... ir palietė mane Bet tu karšta ... nusišypsojo O taip aš Lelija Akimirka ... ir jos nėra Kai tu žvelgi ... aš Lelija O kai lieti aš ... šiluma Čia magija dangaus Laimingas tas kuris mane pagaus Snaigele pavirsiu ir nuskrisiu Ir paukšteliu nutūpsiu ant paties Ryte kai saulė mums pašvies Aš zuikučiu nubėgsiu saulės Ir nėr čia jokios apgaulės Esu ir ten ir čia Aš Lelija ... ir vandeniu Pabūsiu ir gėlele pražysiu Kai tu žvelgi ... aš Lelija Kai tu lieti ... aš šiluma Tai ritmas begalinis iš dangaus Laimingas tas kurs jį pagaus

" Pieška " ... kažkas paklausė ko tu ieškai? Aš atsakiau tiesiog einu ... Einu aš tyloje ... tik vienas tikslas galvoje Tai partija mana kurią surinko man gamta Taip gudriai išdėliojo ... bet einu Aš žingsneliu mažu žaidžiu Ji paskutinė? ... manau negalutinė Nukirst karalių aš galiu ir tapti karaliene Aš praėjau daugybę jau karų Valdovų ir visokių negerovių ... Ką pasakyti tau galiu žmogau? Reikėjo ... pabusti pagaliau Kai rūkas išsisklaidė ir saulės spinduliai pirmi Nutupdė mėlynąją paukštę tiesiog širdy ... Nuščiuvo medžiai net aplinkui Tarsi suprato dar viena aušra ... rasa iškrito Ir mano siela save vėl atpažino mėlyje dangaus Daugiau jos niekas nepagaus Pamiršo šįryt dureles užverti Išskrido siela ... ir stebi viską iš viršaus Žaidimas dieviškas matyti Kokie keliai mūs suraizgyti Šį kart aš pėstininkas tik esu O gal ir ne? ... nes nemačiau sparnų Karališkas žaidimas danguje ir aš jame Stebiuosi kantrybe savyje ... drąsa Jaučiu tai protėvių ga

Kai supratau ką gali žodis - Meilė! Love ...Любовь ...  Lieben Ir kas gi jį supranta be vertimo? Be žodžių ... be tautų be rasių skirtumo Tik Kūrėjas! Žodžiai ... jų raidės skirtingos  o prasmė ta pati Tai kas gi skaito tas raides? Širdis!? Širdies čakra  - tai oras ... šiluma Kuri sklinda tuo pačiu dažniu  mūsų visų Kai į viską žiūrime širdimi Pradedi suprasti kad ji - tokia didelė kaip visata Meilė ir Laimė keliauja tyliai ... Kaip žmogus kuris apkabina žmogų ... tiesiog Dalinasi šiluma esančia širdy Nes jam gera ... tiesiog gera! Jis  žino kad yra gerose rankose Kūrėjo rankos jį apkabina kaskart Ir šildo neišsenkančia šiluma ir meile Meile žmogui ... viskam ... žemei visatai pasauliui Kaimynui kuris seniai užkniso Broliui ar draugui kuris užgavo Žmonai kuri tave vis dar šlifuoja ... O tu juos vistiek myli ... tiesiog myli ... myli save Su visais jų ir savo netobulumais ir pliusais Tik tada atsiveria širdis ir žvaigždės lyja iš dangaus Tai dovana! Laiminga

... ir kas juos sugalvojo? Pirma - tai laikas ...viskas ateina tada kai esi pasiruošęs Kartais tai maloniai nustebina :) Antra - tai absoliutus pasaulio priėmimas tokio koks jis yra Pripažinimas Dieviškos tvarkos ... visi ir viskas savo vietose :) Absoliuti tvarka Trečia - atsakomybė už savo veiksmus Prisidirbai ... tai nėr ką kaltinti :) Ketvirta - atspindžio dėsnis Viskas aplink tik atsispindi ... tik taip matai save :) Penkta - augimo dėsnis Nori augti ... išeik iš komforto  zonos Negulėk ant lovos :) Šešta - nesipriešink jeigu kas vyksta ne taip Kūrėjas geriau žino ko tau reikia ir ką tau duoti :) Septinta - mėgaukis! Kiekviena sekunde Būk čia ir dabar!  Ne vakar ir ne rytoj :) Ir viskas :) Pasirodo tai taip paprasta! Savaitėje 7 dienos Kasryt aš primenu sau tik šias 7 paprastas gyvenimo taisykles Man padeda ... o gal padės ir tau? :)

Tapybos pamoka ... O man tik parkeris pakliuvo po ranka Paseksiu pasaką neturinčią ribų Kaip eina Laimė ir aš kartu Ji basomis ir aš basa ... kaip rytmečio aušra Kas rytą kelia kiekvieną mūsų su rasa Ar Tu matei šį rytą saulę ... ji švietė Tau ... tai dovana Mes einame žeme ... tai mūsų planeta Matai ... iš ryto pardavėjas nusišypsojo Tau Nes Tu jau čia atėjęs ... jis dėl tavęs atėjo Ir gero ryto palinkėjo Ir džiaugsmas manyje ... aš ne viena Tai tik traškučiai kuriuos pirkai Tu degalinėj Tai santykiai žmonių ... jie begaliniai Eini namo ir ištiesi gerumo ranką Vaikai padrąsinti tėvų ir meilės jiems pakanka Kai Mes visi kartu  Jauti  palaimą ... nes Tu neši tą Laimę Matei reakciją žmonos  ... kai atnešei gėlių Ir jai nereikia net algos Akimirka ... ir nepamiršiu niekados Kaip ašaros ... sprogimas Reakcija ir atradimas širdies Kuri vis plaka Tau be paliovos Ir Tu nubėgi apkabinti juos ... Pasaulis ... jis gražus čia ir dabar ir visados! Anapus? ... aš jau bu

Ir šitiek atradimų! Aš esu tas kas aš esu! Pasakė šįryt lūpos mano tyliai tyliai Ir tai tiesa ... atsiliepė širdis nebyliai Širdis? Ar programa? ... nata ... daina? Ar meilė? Aš esu tas kas aš esu! Man šitiek metų ir nežinojau kas esu!? Mama vadino Lilijos vardu Ir aš tikėjau! Žvelgiau į veidrodį ... esu! Dabar žinau kad tik  ... Esu! Aš  lelija su tūkstančių spalvų Kurias visas jaučiu tik nematau ... žinau ... šviečiu! Gimtadienis ... jis baltas lyg lapas prieš mane Žvelgiu ir ten matau save ... švara Paglostau ... paliečiu ranka ... aš čia Vanduo? ... jis irgi baltas ... kalbu su juo Ir suprantu kad galiu būt viskuo Banguoju tyliai tyliai ... jaučiu aplinkui tik vanduo Žinai ... šįryt man brolis palinkėjo Stiprybės ... Atlanto man galybės! Jis tai į eterį paleido ... ir ta žinia į širdį nusileido Atsiliepė Neptūnas viduje ... galia Ir pajutau kad aš su ja! Einu ... plaukiu ... banguoju tiesiog jaučiu Galybę protėvių senų senų Kas rytą pasisveikinti su

Mačiau balandį baltą Ir baltus jo sparnus ... Tai Dievas ... ir jis atvėrė man vartus Ir pasitiko širdy sielą jo sūnus Jis uždegė mane ... atvėrė širdį Visiems laikams pasėjo viltį Dėkojau ir dėkojau tyloje Už tai kad myli taip mane Aš atiduodu tau save Priimki meilę tą ... tai ... tik šviesa Mane palaimino Tėvai dievai Jie stebi viską akylai Įdėjo šviesą ir paklausė ... dukra ar matai? Tai krištolas suspindo manyje Gyvybė ... aš apsijungiau su Trejybe Užteko man drąsos priimti šviesą Dieviškos mamos Dabar stebiu ir širdimi neriu į gelmę Motinos gamtos Nebebijau nes aš namuos ...

                             Sėdžiu po obelim žiedų ... baltų Ir mintimis pas mamą aš skrendu Tik ašara ... meilė ir medis ... aš esu Ir skliautas mėlyno dangaus virš debesų Jaučiu ... ką širdyje turiu Atėjo vyras ir klausia ... ką veikiu? Sakau ... su angelais kalbu Žinai ... jis patikėjo kad taip galiu ! Aistra kurią jaučiu … tai 100% a ngelų širdžių! Kitaip aš negaliu nes jau seniai mama esu Tai saitai nematomų mamų kurias jaučiu Seniai kirbėjo noras pasakyti Kaip aš tave myliu! Šešėliai praeities lyg didelis už lango voras ... beviltiškumas išeities ... išties? Mes moterys ! D rąsa kuria apdovanojo Dievas Pasakė ... Tu mama ! Tu visata! Aš ... tavo vaisius ! Taip aiškiai nuskambėjo daina širdies Ugnies kurią įdėjo Dievas į akmenį Suteikdamas vilties ... kuri kiekvieną mūs palies Topazas kurį nešioji tai   - meilė ir ištikimybė Ugnis dangaus ... ji niekad neatvės ! Motina – tai meil ė ! Gyvenimo versmė Mes dieviškasis molis

Jos nunešė mane į praeitį Kad pamatyčiau dabartį Kitokią ... žvelgiu ... Vaikai jau susituokę O mudu ... tik abudu Ir stovime abu prieš judu Mums reiks išeiti ir palikti Kad jūs galėtumėt sutikti Vaikų vaikus ... Atėjusius naujus laikus Kas rytą keičiamės ir mudu Tik vakar supratau ... Kur Meilė? ... atidaviau ją Tau Žvelgiu į tolį ... kad pamatyčiau ateitį Bet reiks palikt man praeitį Ateitis - ji mūsų Tik dar pasislėpė tarp jūsų Bet Meilė ... ji yra? Tai Dievo dovana ... ji amžina Kaip ... Jaunavedžių pora

Birželis. 24d. naktis už lango pilnatis ...    Taip esu balta varna na ir kas ... kažkodėl man tas baltumas patinka Tobulybė ... nuo tada kai susitikau su Širdele praėjo tik trys dienos ir Eurika! Dėkojau ir dėkojau ... ir supratau kad Dievas irgi menininkas yra ir jis mus visus tobulina " šlifuoja" ... Dėkojau jam už tai kad esu netobula!  Ir kiti taip pat, dėkojau už kiekvieną situaciją parinktą būtent man  ir parinktą kiekvieną žmogų mano kelyje netobulą!  Mes trinamės ir taip šlifuojame save matydami viens kito netobulumus. Ir nuo tada kai supratau koks pasaulis netobulas! Atėjo didžiulis susitaikymas ir absoliutus priėmimas pasaulio toks koks jis yra! Aš netobula ! Va būtent aš tokia ir reikalinga šiam pasauliui. Supratau kad tobulų žmonių nėra! Kad ir koks jis tobulas bebūtų , kažkam visvien bus netobulas. Tas susitaikymas su savimi ir kitais palengvina kelionę čia žemėje. Dievulio " šlifarkėje" mes trinamės viens į kitą tiesiog ... šlifuojam

Miražas išsisklaidė taip netikėtai Naktis išėjo ... sekundė ir rytas vėl atėjo Sėdėjau tyloje ... žvelgiau į tolį Man buvo nesvarbu ar bus rytojus Aš tiesiog atleidau ... ir viskas pasileido Lyg lavina nuo kalno sniego Ir supratau kad visiškai nenoriu miego Lūžis manyje - jėga! Tada aš dar nesupratau kad Dievo tai galia! Meilė - ji visur kur tik žvelgiu! Tai sūkurys mus supančių širdžių Jų tūkstančiai! Aš jas visas girdžiu! Šešėlis - kažkieno nuėjo siena Tai praeitis ... ir ji išėjo Išėjo po visam visiems laikams Vaivorykštė nušvito danguje Lyk laimės pasaga atsirėmė į žemę Orkestras mylinčių širdžių Tada aš supratau ... likimas viską lemia Tik aš ir Dievas - jis mano tėvas Tik aš ir orbita - tai visata kurioj aš gyvenu Tikėjimas rytojum - tai suvokimas Tai tik - ėjimas gyvenimo keliu

Išėjo tėvas ... man save paliko Tik tarė ... imk dukra Buvo žvilgsnis tyloje Ir ašara sustingus erdvėje ... šviesa Aš priėmiau tai į save Tyla ... Buvau nuėjusi į praeitį Dabar jau vėl aš čia Mirtis? ... tik supratau kad jos nėra Šviesa ... ji sklando erdvėje Įeina ir išeina ... ir vėl tamsa Tai kosmoso platybės danguje Ir ... dulkė pasilikus žemėje Prisiminimas sklandantis ore Buvai drąsus žvejys ir tėvas tu buvai Dabar tik šviesulys O ne! Tu švyturys! Krantinėje dar stovi vis Kai jūra puotą kelia ir bangos šėlsta Tu rodai vyrams kelią ... namo Kur širdys laukia ... Nors ? ... laivai išplaukia Žuvėdra klykia naktyje ... girdi tu ją? Tik aidas praeities vis dar neužmirštos širdies Taip sėdžiu tyloje ir laukiu Kada prisiminimai vėl išblės Kiek buvo patirčių ... kiek širdžių jaučiu? Ir vėl su ašara plaukiu ... neriu Į vandenyno tamsą Tampu aš vandeniu sūriu sūriu Ji kaip druska akis man graužia Tai ... tik emocija pavirtus ašara staiga Simfonija širdži

... manai kad ne? Tu kvantas danguje ... dalelė tik atspindys jame Ir stebi susirinkusi minia ir nori pamatyt save? ... kvatojau tyloje nes pamačiau save Tu genijus ... žinai? Taip kalba mokslas amžinai ... bent jau kalbėjo neseniai Matau juokiesi ... nes save matei Tik mokslo raizgalynė klampynės paskaitų Ir išradimų vis dar neatrastų Tau galas ... dabar žinau kad nulis aš esu! Tačiau ... gražiausias iš visų! Manęs paklausė ką veikiu? Aš atsakiau tik gyvenu Manęs paklausė ... kas esi? Aš atsakiau kad meilė esanti širdy ...

Ištrauka iš "Ledo" knygos ... kuri jau sirpsta ir tirpsta Generalinė tvarka būna tik kartą gyvenime Sielos išvalymas kurį darau Skauda tik dabar aš pajutau Rašau skaitau ir va ką supratau Kai aš rašau tave matau Galiu skaityti piešinius tavus Tai raktas nuo tų durų kur laiko tau dangus Tik tu gali juos atgaivinti Aš žodžiu ... tu pieštuku Tai kodai kurie dar užrakinti Aš nesupratau kodėl rašau bet negalėjau nerašyti Pati ranka ir dar kažkas man liepė tai daryti Akimirkai prisėdau ir tariau sau leidžiu Ir viskas pasileido ... nesitikėjau šito Tiek ir su kaupu ... tiesiog tariau sau kad galiu Manau paseksi pavyzdžiu manu Tas deimantas kurį turi širdy ... jis spindi Ilgai žiūrėjau jį nakčia ir supratau jis čia Tiesiog prisėsk ties tinkama mėnulio sau faze Ir kreipkis į save Išleisk tą demoną pasiganyti! Jei tavo jis sugrįš ... jei ne tegu jį skradžiai Ir tapk tu moterim labai gražia Ta kurią tu dar nenori pamatyti ... tau patiks tikrai Ji su sparnais

Aurelija ... žinai kas tu esi? Aurą kurią neši ... Karūną ant dangaus pieši Ji šviečia mums žmonėms Paklydusiems visiems Eina šviesa per dangų Ir apkabina žmogų brangų Kiekvieną sutiktą kely ... Dėkoju tau kad tu esi! Vaivorykšte ryškia ryškia Tešviečia tau diena ... gimimo Ir vardą tą kur davė tau mama Teapgaubia šviesa tesaugo ir laimina tave! Su gimimo diena! Pagarbiai Ledo Lelija Žinok kad mudvi visada drauge

... tai va kodėl jos basos?  Vaikščioja po pievą rasos Rasa ryte šalta ... šalta Rasoj aš pamačiau save Tave ... ir dar kažką Gal saulė buvo ... o gal ir ne? Mačiau tą šviesą savyje Akimirka ir ji pabėgo rasoje Tolyn į mišką ... O gal į gelmę širdyje? Buvau pamiršus kaip gera Vaikščiot tyloje miške Ir laumės vainiką man supynė Uždėjo ... akis pakėliau O ten žydrynė Ji buvo rasoje ... mačiau Kai aš vainiką pyniau tau Saulę mėnulį ten įpyniau ... Ir mano rankos susipynė paskendo žolėje Norėjau pasakyti dar kažką ... Staiga ... jos susiliejo su žeme Ir supratau ... aš ... tik rasa

Tu vis dar nesupratai ... ką veikia katinai? Jie stebi akylai mintis prasmukusias pro širmą Seniai stebiu ... Ir visa tai dėl pinigų? Nes kaip gi tu be jų? ... Pirma mintis atslinkusi ryte Skubėk ir lėk ... tuoj būsiu aš darbe Darbalaukis kompiuterio esu rašau ... seniai jau viską supratau Ar viskas tik dėl pinigų? Ar tik dėl to aš gyvenu? Gana ... kreipsiuos į aukščiausią bosą Email-ą parašiau nes adresą gavau Vos spėjau sužiūrėti ... gerai kad pelės nesuėdė Patenkinta ... greita katė esu Ir laukti nereikėjo ... atsakymas atėjo Nustebino mane ... kalbėjaus su savim pačia Signalas man atėjo kad Dievas atostogų išėjo Paliko sergėti mane! Dabar aš bosas ... dar vis svarstau priimt ar ne? Sukilo man jausmai visokie Užkaito kraujas manyje ir žaibas trenkė ... elektra Ir pavirtau gražia bose Žvelgiu į veidrodį aš akylai ir langus uždariau Peles visas seniai jau išvariau Ir ką?  Per daug įsijaučiau žinai ... visi mes esam katinai Tik tu dar šito nežinai Gera kat

Jei reikia tai reikia nusprendžiau Norus surašyt baltam lape Ir ... atsidūriau aš teisme Olimpo dievai ir deivės susirinko Temidė pakėlė ranką išdidžiai ... paklausė Ar mane šaukei? ... tai tavo norų piramidė? Pasimečiau ... žinai ... norėjau tik paklausti Ar laisvė yra gerai? Tylu ... atsiliepė širdis ... nuspręsi Tu Laisvė ... ji kaip nelaisvė ? Aš tik norėjau norus surašyti ir supratau Tu užrištom akim ... tau bus sunku skaityti Nereikia man mašinos ir turtų didelių Nes visa tai seniai turiu ... Vaidint nebegaliu jaučiu kaip reikia man sparnų Ir atsiduodu dievo teismui ... rami esu Tebūna žemėje taika ... darna ... švara Ir laisvė ... bet aš ją ir taip turiu! Tai ... buvo proto pinklės paskutinės! Laisva esu! Nebeuždės man nieks grandinės Sparnai? Ir juos turiu! Ir visa tai gavau jau su kaupu Žemai nuleidau galvą Širdingai padėkojau ir tariau ... skrendu!

Nuoskauda ... kaip nuospauda Niekaip užgyt negali ... tai batai kuriuos nešiojau Seniai jau buvo per maži Nusiaviau ... ir tu gali Dizainerė buvau ... reikėjo Kaskart kad būtų vis nauji Žaizda kurią pridengt norėjau Nauju batu ... reikėjo? Ėjau aš būtent tuo keliu Dabar ... tiesiog einu Širdelė man šį ryt pasakė ... ačiū Ir tarė ... jau seniai nebegaliu Nereikia man naujų Verkiau ... šaukiau ... tylėjau  Paklausiau ... kodėl savęs taip nemylėjau? Atsiliepė banga širdžių ... laisvų Tada aš supratau ... galiu! Spektaklis? ... kurio seniai nevaidinu Vis bandė eit nauju keliu Bet ten nereikia vis naujų Padėjau kojas aš ant žemės ... ramu Tik šilumą širdžių jaučiu Jų daug ... jos darniai plaka amžinu ritmu Dabar ... basa einu Rasos keliu minu kas rytą Pasitinku aš naują dieną ... Spektaklį man dar nematytą Žvelgiu jau širdimi Visi keliai man atviri Nusijuokiau smagiai ... matau Ten angelai! Jie vaikščioja basi! Šypsausi aš plačiai Einu ir vaidinu Ne

Ugnele   mano tu žinai? Kad žemė dega amžinai Uždek tą ugnį virš kalnų Paleiski dūmus virš debesų Tegul žemelė sukrunta tau po kojom Ir dievas atidaro rojų Pažerk tas kibirkštis tolyn Ir prisileiski sėkmę vis artyn Ją laiko milžinai pakėlę Ten slypi pasakiškas gėris Tik tu  gali pasiekti Paimti amžinąją ugnį Ir mus visus uždegti ... Uždengti dieviška skraiste Galia ... jėga ... tau dievas davė ją Matai ... toli virš debesų Tai kalnas ant kurio ir stovi TU Pažvelk į žmones iš viršaus Ir nuojauta tavęs Niekad neapgaus Žinai ką reikia tau daryti Kad ugnį galėtumei pati valdyti Linkiu sėkmės tau didelės Žinok kad vėjas  visada padės ... Papūsiu švelniai kai reikės ...  Židinys šeimos niekad neatvės Mano būsimai martelei dieviškai Ugnelei

Tai tėvas ... Ir šiandien jo diena Kai tu šalia ... man gera čia Kai nėr tavęs ... jaučiu tave Nes tu buvai esi ir būsi pradžių pradžia Taip jau yra ... Kad meilė slypi manyje Tu ją pasėjai Kai mus mažus mylėjai Ir pirmą kart per slenkstį palydėjai Dabar žvelgiu atgal ir gera Nes vėl tave aš jauną pamatau Pagerbkime tyloj Mes tuos kurių jau nebėra Dvasia kuri paliko čia save Aplanko mus nakčia Dievas tėvas sūnus ir šventoji dvasia Šį rytą buvo maldoje Už tuos kurių jau nebėra Amžinoji ugnis paliko čia Ji dega mūsų širdyse Gerbkim ir puoselėkim ją Ir apkabinkime visi mes tėvo ugnį esančią širdy ...

 Staiga ... sukluso mano subtilieji kūnai Pats šefas įėjo į virtuvę Paleido rožinį mums rūką ... išvalė kūnus Ir peržvelgė receptų knygą išdidžiai Ką pasakyti jums vaikai? Ar norit sužinot ką reiškia žemės augalai? Arbatos žolės ir aliejus Padės mums suvaldyti kūno vėjus Puiki mintis ... atsiliepė Jūratė Ir Vytautas galvą pakratė Rankas iškėlė išdidžiai Ir tarė ... meridianai galios ateikite čionai! Dar keletas sekundžių ... ir pradedam draugai Čia ... kosminė virtuvė ... ne juokai Receptas vienas ... tai Prana vėjas Įsiklausykit įdėmiai! Užeina ji kai net tu neprašai Prisėda tyliai kai oro įkvepi nebyliai Ir vaikšto sau viena kaip ta melodija sena Čia žemė ... tai dieviškasis molis Buvai tu dulkele ... paversime tave? Kosmine sriuba! O! ... dar vienas prisidėjo Netyčia ne ten nuėjo Udana ... skamba beveik kaip Prana Įėjo ir išėjo tuo pačiu keliu Paglostom šonus jeigu ką Ir bus visai kita kalba Ir kaklas atsileido Ir skrandis rūgštį pats nuleido ...

Lyja ... Pavasaris ... tyla Tik lyja ... Dar medžiai kalbas tyloje Jų kūnai maudos lietuje Jazmino krūmas pasineria į lietų Šakas pakėlė ... Žiedeliais palietė jis dangų Paleido kvapą vakare Kurį jaučiau sapne aš kartą Tai buvo dievo vartai Atrodė taip šalia ... Gali paliesti jį ranką Taip žemė kvepia ... ji gyva Šlapia ir kvepia rožėmis sode Kai atsisėdau aš po krūmu Susiliejau su gamta ... visa Ir pasinėriau tyloje Lietuje nupraust save Lyja ... Jaučiu kaip srūva žemės kraujas Jis mumyse ir teka amžina srove Tai elektra  ... ją žemė atiduoda Pajauski ją ... drėgna šlapia šilta Pulsuoja amžina jėga Dėkoju lietui kad nuprausė mane

Rašau ... atėjo laikas tau Kai tu stovėjai ant upės kranto nesupratai kas širdį drasko? Tai praeities kardai ir skausmas to kur nematai Ir taip akmuo nukrito Į praeitį ir  ... pasiliko Dabar jau laisvas ... Pančių nebėra, o laisvės dar nėra šalia? ... Yra! Ji  tavyje! Tvirta ranka paimki ją! Su džiaugsmo ašarom ją apkabinki Dievo krikštas tai ... atminki Žinai ... aš šiandien sėkmės tau palinkėjau Ir man dievai padėjo ... Padėjo pirštą man prie lūpų Ir tyliai sušnibždėjo ... Rasa? ... matai ryte? Kaip auštant saulė pakėlė paukštį Į tokį aukštį ... Ir tu gali žmogau Supraski pagaliau Aš pas tave seniai jau atėjau Tylu ... Tai dievo žodis Ir skamba tyloje daina Tik siela atvira gali išgirsti ją Aš išgirdau ir tau rašau ... Tuoj mūsų bus daugiau Gyvybė teka tavyje sraunia upe  Paimki ją tvirta ranka Tada suprasi kaip keičias aplinka Ir laimė vaikščioja basa šalia Taip tyliai eina veda kaip mama Tai gamta ... ji šaukia Kas ryt tave ... pasitikėk Ir

Taip jūra sukosi ratu ir mes  kartu ... aš ir tu Nubėgo žvilgsnis pajūrio šlaitu Į kopą takeliu lipu link debesų ... Ir pėda paliko smėlyje save Lyg šauktų pasiimk mane Einu nešu aš jūrą su savim kartu Jūratė aš esu ... gražiausia iš visų Banga pasidabinsiu plaukus Kriauklelę įsisegsiu ir taip nubėgsiu pajūrio krantu siauru ... Į jūrą pasitikti vėjo Ir žvilgsnis mano akių nesitikėjo mėlyno dangaus šviesos Akis pakėliau ir staiga ... dangus ir jūra susiliejo Ir kaipgi jūra be Jūratės Tokios aš nebuvau dar matęs ... nustebę buvome abu Ir jūra išsiliejo iš krantų

Einu ... pasiimu save o ką? ... gal nori eit drauge? Eime ...gal nori tu? ... jau būsime tryse ir taip einu nešu tą meilę tau ... kad tu suprastum pagaliau kaip gera čia ... tiesiog pabūt šalia Saulelę palydėti  ... ir draugui reik padėti Žinai? ... aš pamiršau tau padėkoti norėjau žodį tart bet pamirštu kaskart Sakau dabar ... tariu tau ačiū! ir apkabinsiu tuo pačiu ... kaip greitai lekia laikas Matai? ... užaugo vaikas ir jau anūkai pabyrėjo lyg žemės sėkla iš dangaus Tai laimė! ... laimingas tas kuris pagaus Pabūsiu čia  drauge  kartu susėskime visi ratu Matai? ... kaip saulė leidžiasi šlaitu Gražu ... tylu širdelė klausosi kartu ji muša ritmą žemės ir plaka amžinu ritmu ties dvylika sustoja ... akimirkai ir vėl ratu ... samsara ... tu? Mintis atėjusi ryte pasakė ... užrašyk mane Keliaukime drauge ... kodėl gi ne? Jei Dievas taip pasaulį kūrė ... būrė ... ir išbarstė ir vėl dabar visus subūrė į vieną visumą tėvų ... vaikų ... aš įlipau į traukinį

Išgersiu vakare sode Namie ant pievos krašto Kvepės alyvos  O aš lauke ... šalia mamytės rašto Nertinį lietė jos ranka Kai aš buvau maža maža Kai pievoje rinkau sau smilgas ... atrodė tokios ilgos Matyt kad pasiilgau aš mamos O gal savęs mažos mažos Ir paėmiau aš ją ranka ... suspaudžiau Ji maža ... mama tik dar nežino Išėjom pasivaikščiot vakare drauge Ir susitikom su bite Bitė ... girdi? ... kaip gėlę uosto Nuo pat ankstyvo ryto Net nesudėjus bluosto Darbšti ... o kad žinotų ji pati Nežino ... gal ir gerai Tokie gamtos kerai ... ką tu manai? Mamyte ačiū ir tu darbšti Ir taip leki dienos tu pasitikti Prisėsti nėr kada ... kviečiu Ateiki čia ... arbatos Išgersim vakare lauke Tik mudvi dviese Pabūsim tyloje ant pievos rašto ...

Так это ... вы? В судьбы людей играли Как до сих пор вас так и не поймали ? Пишу ... кричу ... живу я позаконам божьим И кровь во мне российская кипит А как иначе  ... иду я по земле И искренно ишчу удачу Кто - то сказал ... Россию умом не понять Да и ненадо, сердцем её читать надо Ну что сказать тебе, добрый человек? Пусть ходит за табой успех И сердце мне раскрыло свой секрет Руки небо обнимали Глаза за солнцем  убежали Я в свет иду сама И за сабой веду тебя И вижу как зоря спустилась Как радуга с землёй соеденилась И что сказать, друзья Проснулась в сердце днк Пешкой я иду по жизьни Мне нравится богов игра В конце концов я стану королевой Пишу я брату, он ферзём идёт Свабодно двигаеться пока не попадёт Смелее делай ход, доска плоска Ты можешь двигаться хоть куда И брат другой конём идёт Всё кругами, никак вперёт  А третий мой - остановился Ещё играть всё не решился  Скажу тебе, иди и жизнь свою спаси Пока ты видишь свет ещё  И тма непроглатила вс

Я знаю папа ... ты у речки Сидишь и смотришь Просто смотришь как вода течёт Ты знаешь ... Сила богов в воде живёт Волна была  ... она всё смыла Остался только берег И больше ничего Но кто то смотрит на его Глаза ... зелёная трава И руки берег обнимали Так ничего и непоймали А жаль .... любовь была та самая в которую играли И боль была ... она прошла Осталась только тишина Но ... река течёт И кто то слышит как волна идёт Идёт другая ... ты вспомнил Маму обнимая и смотришь Как воду она домой несёт Спокойно по берегу идёт Одна ... свернула к лесу И птицы песню ей поют Это она устроила уют У печки детишек обнимая Гроза была и берег смыло И вспомнил ты как это было Когда ты брата проважал Отца сестру обнял Всё стихло ... Гроза вернулась в небеса Бывают в жизни чудеса А я ... письмо пишу отправлю утром в никуда             Отправила письмо ... пришел ответ Что всюду только свет Я рада за тебя ... люблю И только раскажу как я живу Смотрю а за окном р

Aš paskaitysiu ... jei tu norėsi išgirsti balsą pagaliau tas kur taip ilgai tylėjo pasakė ... jau ... gana aš padainuosiu ... jei tu girdėsi užsups melodija šilta ir pamatysi ... jei norėsi tą meilę paslėptą ... rasa Tai buvo vasara tada kai ėjom koja kojon ir dienai pasibaigus mes dėkojom už auksą atrastą širdy mes į melodiją sudėjom Pirmi akordai ... ir ... tyla taip tada ji nuskambėjo O taip akimirka ... ji stebuklinga Juk mes tada mylėjom mylėjom viską, dangų saulę dabar ką tu matai? ... iliuziją, apgaulę? Aš tik paklausiau ... šiaip išgirst norėjau ... ką tu manai ... ar taip mylėt reikėjo? Tu nežinai, gal ir gerai nes kieme krykštauja vaikai ... bet tu jų nematai ir vėl tau mintys rūškanos užėjo nebežinai ... kur meilė pasidėjo Išgirski pamatyki ji šalia Ji ... visą laiką koja kojon ėjo

Anksti ryte tu atėjai su ryto rasele Skambutis ... ir tapau jau senele Nesitikėjau tokio džiaugsmo Gimė ... Marija Šviesa ... ji buvo ten aukštai dabar jau čia Užbūrė mus visus grožiu Ją pasitiko paukščiai danguje Ir rytmečio žara raudona Paklojo kilimą gėlių Ji pirmą kart išvydo saulę Mamą pasitiko angelo balsu Ir tėvą sutepė krauju ... Palaimino kartu Suspaudė ranką pirmą kartą Laimingi tapote abu Ir nužvelgė žvilgsniu mane Aš tik paklausiau ... tu Marija? Su angelo diena aš sveikinu tave Težydi gėlės tau po kojų visur kur žengia tavo kojos Dievas ir svita angelų šviesos ratu Tesaugo ir laimina kartu

Jis jau yra ... jis čia! Tai ta energija šventa Kurią paliko žemėje tada Tiek metų ji gulėjo mūsų širdyse Staiga prabudo mumyse Imkim neškim ją į žmones Ir aplankykime ligonius kuriems dar trūksta tos šviesos ir šilumos Paleiskim ją tarp mūsų Jis nužengė į žemę jau seniai Dar jo nesutikai? Jauti tą šilumą gamtos? ... prisėski žemę tu palieski Jis viską jaučia per tave Tai jo ranka šį ryt pakėlė brolį ir mamą apkabino ir sesę ... ir žaidžiančius vaikus kieme jis pasitiko Matai ... ką gali rankų šiluma kai Dievas kalba per tave Sukurkim žmonės  žemėj rojų Ir pasitikime rytojų! Mačiau šį rytą rasoje ir ašara suspindo akyje Ranka aš paliečiau tave ir atsidūrei tu lape ... Girdi? ... klausykis širdimi Jisai tarp mūsų vaikšto tyliai Jauti kaip širdys glaudžiasi nebyliai Tik ašara kuri suspindo akyje pasakė ... aš jau čia!

Nebūtina į Himalajus skristi kad nušvisti Ryte tyloj gali save atrasti ten kur esi geresnės vietos ir nerasi Tai mano eilės gali jos tave atvesti prie durų ... aš galiu pašviesti Mes įsčiose žinai? Man tai parodė angelai Šviesa visur tik jos dar nematai! Nubėgo vandenys seniai ir laukti jau nebeilgai Žemelė pasiruošus ... mes čionai ir esam jos vaikai ji myli mus visus jaunus ir senius ir priima į savo glėbį po vieną veda pro vartus Man buvo nejauku bet pasiryžau tik taip pasaulį aš išvydau vaivorykštės spalvom gražiom ir supratau ... gimiau Aš tik daigelis dar esu bet virsiu medeliu tvirtu ... tikiu! Kitaip ir būti negalėjo jei taip gamta programą mums uždėjo Kvėpuoju aš giliai ir vandenį siekiu ranka ir koja lenda po žeme ir saulė švyti manyje Gyvybė teka per mane! Ir atsitiko tik tada kai pasakiau gana Prisiėmiau atsakomybę už save Mintis žodžius ir žmogiškus veiksmus Tik aš pati padėti sau galiu paklausiau ... tai kam kenkiu? Ir atsisėdau ryto tyloje

Jūreivio daina ... sena sena melodija šilta kaip jūra glosto krantą Paduok jureivi ranką trumpam ... šį kartą? palieki tu namus ant kranto Ten kur širdis ten ir namai žmonele mano ... argi nematai? Žuvėdros šaukia vėl mane kaip ta melodija sena Aš išeinu ... jūra šaukia širdis jau atsiliepia ... laivai man kvepia vandeniu sūriu be jų gyvent nebegaliu Vaikai? ... žinau ant kranto juk trumpam ... žinau ... ilgam nuslįsta ašara sleksčiu namų aš pasiilgsiu ... labai sūnų užsupo melodija sena tą ašarą nušluostė lyg mama Pakelt bures ... pirmyn taip eina vyrai vis tolyn ... ta praraja tarp mūsų vis gilyn Gyventi taip nebegaliu bet lauksiu ... gaila man sūnų Taip laukė tėvo jie kaskart Kai grįžo ... pamiršai iškart Taip ėjo melodija sena kaskart ant kranto pasitikt tėvų  vaikų Paglostė jūra krantą ... lyg mama ir nuskambėjo melodija sena

Amerika ... skaitai mane? Jei taip tai tu lietuvis širdyje Jaučiu kai aš ekraną vėl liečiu Tu ten ...  jauti ? ... esu Ką nori pasakyti man? ... sakyk Galiu tau parašyt ryte pas jus jau būsiu vakare Man nesvarbu nes mudu ekrane Žinai ... pavasaris atėjo jau žeme ir jūra ... ji rami ... buvau Palangoje Jaučiu kad ilgisi širdis labai Seniai namie buvai? Papasakosiu ką mačiau lauke ... gandrai seniai parskrido ir gulbė supos rytą bangoje Pušis paleido kvapą ... sakai jauti kaip kvepia? Visa šalis man kvepia jūra linkėjimai tau iš pajūrio ... žuvėdrą klykiančią mačiau Ką tau papasakot daugiau? Aš nežinau tiesiog jaučiu kad reikia tau Ir laivą baltą vėl mačiau ir akmenį smiltynėje liečiau Gimtinės kvapą čia sudėjau Jaučiu kad tau reikėjo Seniai širdis skaudėjo Nurimk ... daug metų jau praėjo Paliesk širdelę ekrane ir būsi vėl Lietuvoje P.s. Rašyk ... galiu tau atsakyt

Ir vėl mes dviese aš ir ...?  mudu vėl draugaujame kartu Galvelė sukosi ratu ... ji siekia mus išskirt abu Gerai kad sušalau lauke ... pavasaris ir tai jėga  Širdis yra dar vis? ... auksinis protas atsakys Gana ... ir vėl mes atskirai negali tęstis amžinai Tai mano kūnas ... sielos tai namai Tyla ... jau daros įtempta susipykai tu su mama gamta Mintis įėjusi ryte vėl nuvedė ne ta linkme Tik vakaro tyloj tu vėl prisimeni mane Ir taip vis laipioji aukštyn ... žemyn gyvenimas juk eina vis blogyn? Ir vėl prisiknisai ... gana Širdis atsiliepė ... esu ... man darosi baisu Išjunki telefoną po perkūnais pagaugais eina visas kūnas Išgirsk melodiją tylos ... išgerk arbatos tu šiltos Panirk į muziką gamtos Girdi? kaip kraują gena ... ji dirba taip be atvangos O tu? ... prisikeli ryte ir vėl geni bizūnu ją Vis taikai jai įkąsti ... bandai suprasti Bet ... popieriai prasti  reiks ją paleisti Ten kur du ... trečias jau nereikalingas Prote ... girdi? ... išeini tu ... a

aš ... moteris aš juk tokia! Mintys ... šiandien jos tykios kaip lyguma kartais pašėlsta kaip audra aš juk tokia ... kaip visata ... kaip pažiūrėsi? o kaip jau tu norėsi esu dizainerė tikrai žmogaus dizainą įvaldysiu lai kodai keičiasi laisvai tekėti jiems aš netrukdysiu reikėjo taip daryt seniai aš paklausysiu dievo balso ir tik pridėsiu ... šarmo moters ranka paliesiu ir taip aš atsiskleisiu ... visa visa kaip visata ... aš ... lelija lengvai per dangų aš nueisiu ir iš dangaus tave paliesiu Jauti? ... šviesa nuėjo taip švelniai palietė tave ranka ... ji buvo dievo atsigręžei ... staiga ir pamatei mane ... Aš ledo lelija buvau ir būsiu jau ... apsisprendžiau dar žemėje pabūsiu

Aš visada visada turiu laiko savo kūnui Nes be jo šioj žemėj daugiau nieko neturiu Tik per jį galiu matyti, kalbėti, girdėti, liesti, jausti, džiaugtis, mylėti, suprasti ir rašyti! Esu dėkinga dievui už tokį nuostabų kūną Kurį pasižadu mylėti ir gerbti! Esu pati atsakinga už savo veiksmus, mintis ir žodžius Sėju meilę ir šviesą kurią man dovanoja dangus Tik taip galiu suprasti koks galingas yra žmogus! Tai mano erdvėlaivis laike sklendžiu jame Viskas taip tobulai sutvarkyta! Tik oro takelis kuris jungia mus su dievu jis taip valdo mus, prispaudžia kai mes per daug įsijaučiam Tai taip nuostabu! Galime skraidyti, eiti, kurti, grožėtis Mylėti ir mylėtis! Dievinu savo kūną tai planeta jausmų, šviesos Tai  meilės rūmai kuriuose gyvenu! Tik mylėdamas save myli kitus. Prisimink tai! Rašau sau ir visiems kuriems dar trūksta motyvacijos pradėti keistis ir keisti gyvenimo būdą Tvirtai žinau kad niekada niekada nėra vėlu! Būtent čia ir dabar viskas yra įmanoma! Linkiu s

Svarstyklės aš esu ... ir ką? jau mano astrologija tokia sveriu ir tą ir tą ... bet? Supratau ... ne tą pasvėriau Gerai kad supratau ... jau kai dievulis tvėrė tai man visko įdėjo ... įdėjo ir laimės palinkėjo Turiu aš talentų neatrastų žinau ... atrast galiu kad aš suprasčiau ką galiu rašau eiles aš stulpeliu Kažkas nusišypsojo ... jaučiu per petį man paplojo ... eiles man pavertė dienoraščiu Na ir gerai ... tebūnie Čia duosim meilės tiek ir tiek žinai ... o man vistiek nes aš turiu jos tiek kad duodu tau kiek tik panešt gali Jei tau mane smagu skaityt tai man smagu rašyt Žinai ... aš nerašiau eilių čia taip šviesa išlindo tarp eilių pasislėpė tarp žodžių Tik taip aš supratau kad šviest galiu Ir svert galiu ir būti paukšteliu margu ir lelija kuri yra čia ir dabar ... ji mano širdyje Svarstyklės aš buvau ... esu ir sėdžiu taip ant debesų tą tylią naktį mėnesienoj žvelgiau į atspindį lange kurį turi kiekvienas ... jis tavo širdyje Jau mano astr