Ledo lelija

Pakrikštijo tave tėvai vardu kad švęstum Jonines kartu Ir eitumei namo šlaitu per pievą takeliu siauru ... prie ežero naktį taip tyliai ir mėnuo šviečia tau nebyliai Tyku ... ir taip gražu Kai laumės pamerkė smilgas į ežerą ir pridengė rūku ... eini tu takeliu nukrinta rūbas žengi į vandenį tu išdidžiai Ir fėjos kelia fiestą ... ar matai? jos pasitinka viešnią tą nekviestą apgaubia jai pečius rūku šiltu Tu šiąnakt fėja ... ar matai? dangui tau ploja angelai Jie džiaugias tavimi kad vėl čia atėjai taip protėvių žemelė šaukia grįžt ... namo ... paliesti durų slenkstį į praeitį žengi ir taip pasėji viltį sugrįžti atgalios ... tu pasiilgsti taip mamos Nurimki ... tai tik šiluma kuri aplanko kaip mama kai pažvelgi į dangų Ten kur širdis ten ir namai atsakė šįryt angelai Matai ... šalia tu žmogų brangų tik mintys čia ... kartais jos aplanko Skiriu Janinai iš Biržų krašto kad nepamirštų lietuviškojo rašto Sesutė man esi ... ar tai žinai? Mūs protėviai

Siuvėjo rankos glosto ranką ... laisvumo čia pakanka ... ir čia gerai ir ten tvarkoj ateiki tu žmogau rytoj Pasiųsim paltą puikų pažvelki ... ar kas negerai? Atrodai tu gerai visai įsmeigsiu adatą va ten ir čia Atrodai tu ponia liekna Nusišypsojo pagaliau ... matau jau akys sako daug geriau ir veidas švyti ... ji yra tai talija ... ji paslėpta sakau tau tu jauna graži ir tavo figūra puiki Nuimsim ko nereikia pridėsim ten kur reikia Va taip ta sistema siuvėjo veikia pakirpsim kaklą nuimsim plotį Kolegos tau galės paploti kai eisi tu gatve grožėsies savo figūra puikia Siuvėjo rankos daro stebuklus mados kanonai jam paklus Ir tu ateisi taip čionai aš lauksiu vėl tavęs labai

Rašau eiles ... tau aš ... dovanoju paimki jas aš tik prašau aš ten sudėjau gėrį ... jos jau yra ... aš ... tik užrašiau Rašau kaip jūra plauna smėlį kaip laivą užsupa audra kaip rankos liečia ranką ir taip aplanko ramuma ... mačiau ne kartą šitą mėlį kur susilieja lyguma ir rūką slenkantį sudėjau tai ... žemė mūs gimta ... čia daug galvelių gulė ... kėlės dabar ten žydi gėlės taip tyliai tyliai supa vėjas ... tai mūsų Lietuva

Kaip ją apčiuopti? Ir kaip ją supakuoti? ... einu ... nešu ir ... pametu aš pakeliui tyla ... taip tuščia Gal man nupirkti ją? ... tai knyga? Kaip ją skaityti? gal man ją užrašyti O kad galėčiau aš žinoti reikės man šito dar išmokti Kaip atrakinti ją širdy padėki man jei tik gali Gera aš būsiu ... juk pažadėjau tada prieš kunigą stovėjom ir tylėjom tada mane mylėjai Ir kur pasimetė ... kažkur ieškojau jos visur matyt ne ten padėjau bet saugot pažadėjau aš pamenu tikrai juk kieme krykštauja vaikai Einu paklausiu jų ir pašaukė staiga vardu Meile ... kur tu?! Atsisuku ... ir pamatau kad ji  ... šalia Einu atsiliepiau ... skubu Nešiau šį ryt gėlių gražių nespėjau sužiūrėt vaikų bet nesvarbu ... juk mes kartu

Va čia draugai jau laikomės saugos taisyklių! Širdis užlipo ant kaktusiuko spyglių ... oij ... šaukia skauda pasitrauki! Grožiui kenkia ir kepenims juk negerai Jos šaukia ... mes esam ... argi nematai! Juk tu! Gyvybę palaikai! Tai ko dabar mumis žudai Tulžis kaip ir ugnis jau spjaudos Širdis jau šaukia ... reikia mums pagalbos! Nurimk žmogau ateik į protą Ar matai? ... save spygliuotą Tu pats duri sau ten ir čia ... Gal čia terapija tokia? Širdis stipri ... ji atlaikys jei protas jos nebevaikys Išeiki iš namų ... iš proto matai ... nereikia mums tavęs spygliuoto Ir išėjau ... ir taip einu Šaukiu sau kur padėt?! ... gal ant suoliuko pasėdėt Nurimk žmogau tau sako vėjas ir juokias iš tavęs ... plaukus suvėlęs Pažvelki ... kaip atrodai! Kaip niekadėjas ... ir papūtė linksmai va jau geriau ... kieme jau šypsosi vaikai Ir kas man čia užėjo? Matyt kad kaktusu pabūt reikėjo Einu namo parnešiu gaivų vėją nupirksiu pakeliui gėlių, išvirsiu pietus ir nupjausi

Prie rytmečio aušros ryte pabūki su manim drauge jau pasiilgau aš tavęs sūnau atversiu langą ... parašysiu tau Ką matau? ... ką noriu pasakyti tau? Pavasaris jau greitai bus ... žemelė jau tuoj tuoj pabus Papūs vasario dar šiaurys ir atbildės tuoj atlidys Saulutės spinduliai skaisčios gražins į vasarą mus atgalios Bet ne ... ji bus nauja jos šaukti mums dar nevalia Palauksiu kovo 8 dienos kodėl būtent šitos? Dar nežinau juk mėnuo dar žiemos Rašau pamąstymui aš tau kad pasiilgtum taip ... mamos Šį ryt aš puodeliu pabūsiu ir kavą tau papūsiu ...

Manęs paprašė parašyti apie vandenį ... tyla? paklausiau ... ar yra? Ką pasakyti tau žmogau? Neptūnas tu esi ... o gal daugiau dar nežinau bet pajutau galybė vandeny esi Tu sielos atlidys many kaip lavina nuo kalno jėga galybės tu esi aš tai jaučiu labai tik lašas ... ir upė bėga ji tenai nematoma gija tarp mūsų teka amžinai Tai aukso gijos ... šaknys šiluma ... gaiva tai kosmoso platybės manyje Tu jas paleidai kažkada ir siela atgimė sena Ir ačiū tau žmogau ką pasakyti tau daugiau Jėga tu ar žinai man tai pasakė angelai kai aš prisėdau ir geriu tą gyvastį dangaus ... juk tai dalis žmogaus Matai? ... kaip keičiasi jisai kai pažvelgi tenai aukštai ... žemai čia buvo ... ir nėra kaip ledo lelija kuri ištirpo manyje Tai lašas glėbyje žmogaus tai krislas amžinybės ji ... dangaus

ir nesvarbu kad jo nėra žinau ... Jis visada šalia Šalia kai aš rašau ... rašiau aš tau brolau Tos žalios akys aš jas mačiau kai tau rašiau Žvelgiančios kiaurai per vandenyną Tai sielos atspindys jame Jos buvo ten už stiklo kai aš prisėdau šiaip ... tarp kitko Ir ašara tai gabalėlis jūros kur nukrito ... ji tėvo Aš paėmiau ją tau ir užrašiau ... brolau Tai sauja vandenyno kurią paliko tau ir tarė Nieko neturiu daugiau ... sūnau Jo nėra ... bet jis šalia ir aš dukra ir tai žinau Jis tarė man šį ryt rašyk rašyk daugiau Tos žalios akys ... aš jas mačiau tada kai aš gimiau Jos buvo ten aš tai žinau Dabar eiles rašau ... Tai sauja vandenyno ir tik dabar aš supratau kodėl tai parašiau ...

žalios akys ... jos atsisuko nužvelgė mane ... kiaurai taip staiga ir tu jų nematai tos žalios akys ... kur aš jas mačiau? aš atsigręžti jas prašau ... nuslinko pieva jos žalia žalia ir atsiliepė ... rasa aš dovanoju aušrą tau ... raudoną paimk tą saulės nutviekstą karūną ir neški išdidžiai kaip jūra įplaukia į lagūną uždėki ją tvirtai ir šypsena lai riečia lanką kaip ežeras aplanko krantą ratu lai paukščiai sukas ir angelai ant rankų supas tos žalios akys jos tenai jos nužvelgė mane ... kiaurai paliko antspaudą  ryte tos pėdos ėjusios rasa į aušrą ... pasitikti dieną taip kiekvieną atėjusią ryte ... tas ratas amžinybės sukas ir angelai ant rankų supas ir šaukia ... mes čionai pažvelki argi tu jų nematai? pasėjom meilę mes ryte ... atėjusią rasa pabūki su manim šaukiu ... ir jos atsiliepė ... esu esu aš pieva kuria einu esu aš medis kurį liečiu esu aš vėjas kurį jaučiu tos žalios akys ... staiga nuslinko pieva žalia žalia ...

Dukra mano kas nunešė tave tolyn į ateitį? Kad tu pamirštum praeitį? Sudėk viską į dabartį pajausk tą oro gaivų pliūpsnį iš motinėlės Lietuvos Tu čia gimei ... užaugai čia gabalėlis šilumos kurs lydi taip tave kas dieną kai tu eini dieną kiekvieną Juk laimė tai ne piniguos ? Jei viskas dera tavyje užkurki ugnį širdyje Tą kibirkštį įskelki ir nepamirški Lietuvos Tas lopinėlis žemės kadais juk priglaudė tave Nešiokis širdyje ... nes ji yra ir rūpinkis ja kaip mama Kuri tau skambino ryte ... Ką pasakyti tiems vaikams pabėgusiems nors ir trumpam Žinokit vaikai mano kad ji yra nors daugelis kitaip dar mano čia mūs gimtinė ... Lietuva Mūs  protėvių tai šiluma branginkit ją ... juk ateities nebūtų be mūsų praeities aš ... ne mama bet tikra ... galiu dalintis šiluma Atsuki draugui petį ir drąsiai ženk į ateitį nes ji yra ... Nespjauk žmogau į praeitį tu taip suterši dabartį Ir nežinau kas pastūmėjo man išsakyti tai reikėjo ...

einu per Lietuvą tiesiog einu ... kažkas paklausė ar skubu ir ką veikiu? Širdis atsakė ... gyvenu Einu taip rytą su savim kartu kažkas paklausė kur einu ir kas toliau? Širdis atsakė ... pagaliau Ir nuo tada kai pabudau aš niekur neskubu daugiau Einu matau ... žiūriu rašau Ir parašysiu laišką tau pasidalinsiu ką matau Matau save ... tave kaimyną, saulę, žolę matau aš pasakišką grožį Ir meilę  ir ją matau nešu ... padovanosiu tau Širdis taip liepia ir žmonės man jau atsiliepia Dangus jau žadina visus jaunus ir senus ... pabudo žemė jau seniai bet tu dar šito nematai O aš matau ir tau sakau ... pabusk žmogau Ištiesk rankas į dangų ir apkabinki žmogų brangų lai kojos jaučia žemę ir leidžia šaknį gilią Ir srautas lyjantis  iš dangaus tuoj tuoj ir vėl mane pagaus ... Ir nuo tada kai pabudau aš niekur neskubu daugiau Dedu mozaiką naują širdis man sako ... reikia Čia aš ... čia tu ... čia mes abu prisėsk pabūsime kartu ir paskaitysiu tau ką a

rašau aš jums draugai noriu paklaust kur mano meilė kur jinai? žinai ... jinai tarp mūsų pasiklydo ištieski draugui ranką ir paklauski kur jinai? ir tuo pačiu jam meilės palinkėki lai sukasi ratu jinai sugrįš ... jei būsime kartu Va tai norėjau pasakyti ir langą tą vėl uždaryti lai eina ... sukasi tarp jūsų ir aš ... kartu pabūsiu Nusišypsok tu draugui, mamai, dėdei ... nešiokis užanty šiltai jos buvo daug kur ją padėjai? gal pametei čionai? Juk ji tarp mūsų pasiklydo ... žinau, nes tu jautei ... tikrai

Va taip gamta sudėjo gyvenimas vis ėjo ... kaip dukrą jis mylėjo ir ji ... dukrytė vėl atėjo paduok seneli ranką man gera čia ... mama mane padėjo tau ant rankų ir patikėjo tą meilę nešti ir toliau ir palinkėjo jos daugiau man gera čia kaip niekada paimk priglausk mane ... man gera čia ... senelio glėbyje

Aš tik akimirkai sustojau tyla ... prieš audrą sustingo manyje ji privertė pažvelgt atgal ir pamąstyti ar verta buvo ... gal? gal meilės duot galėjau ir daugiau ... gal lemta buvo taip aš vis prašiau dangaus man duoti džiaugsmo ir nesupratau ... kad jo turiu daugiau nei akys gali man aprėpti nei rankos gali apkabinti ... sustok akimirka žavinga pabūsiu čia aš ... noriu meilės duot daugiau ...

Sušalusios akys sušalęs laikas sustojo ... lyg mašina kieme kuri neklauso šįryt šaukia ateik pašildyki mane ... pučiu, suku, o ką daryt? prisiglaudžiu ir durų nein atidaryt Na ir gerai, aš eisiu pėstute man nebaisu, nors šaltis nosį kanda, šaukiu ... kur gi mano palaikymo komanda kuri su manimi visad šalia Šaukiu aš nuotaiką ...                                                                                     ateiki čia ...                                                                                                                                                                                                                                                      

Kaip galim žodį sutalpinti į dangų ... ten ir paklaidinti takelis veda tas ... namo Ir maldą žmonės kalba ir visa tai į žmogų telpa į vieną žmogų jis mažytis ... bet meilė skleidžiasi jinai ji ten aukštai ji ... amžinai Skiriu savo brangiausiai anūkėlei Marijai