Einu per Lietuvą ...

einu per Lietuvą
tiesiog einu ...
kažkas paklausė
ar skubu ir ką veikiu?
Širdis atsakė ... gyvenu
Einu taip rytą su savim kartu
kažkas paklausė
kur einu ir kas toliau?

Širdis atsakė ... pagaliau
Ir nuo tada kai pabudau
aš niekur neskubu daugiau
Einu matau ... žiūriu rašau

Ir parašysiu laišką tau
pasidalinsiu ką matau
Matau save ... tave
kaimyną, saulę, žolę
matau aš pasakišką grožį
Ir meilę  ir ją matau
nešu ... padovanosiu tau
Širdis taip liepia
ir žmonės man jau atsiliepia

Dangus jau žadina visus
jaunus ir senus ...
pabudo žemė jau seniai
bet tu dar šito nematai

O aš matau ir tau sakau
... pabusk žmogau
Ištiesk rankas į dangų
ir apkabinki žmogų brangų
lai kojos jaučia žemę
ir leidžia šaknį gilią
Ir srautas lyjantis  iš dangaus
tuoj tuoj ir vėl mane pagaus ...

Ir nuo tada kai pabudau
aš niekur neskubu daugiau
Dedu mozaiką naują
širdis man sako ... reikia

Čia aš ... čia tu ...
čia mes abu
prisėsk pabūsime kartu
ir paskaitysiu tau ką aš matau
rašau tau žodį ir sakau ...
aš nieko neturiu daugiau

Sudėsiu ten aš šviesą, meilę, grožį
padovanosiu pasakišką rožę
apgaubsiu šiluma kurią matau
prisėsk šalia ... aš neskubu
prisėski pagaliau

Matai kaip suvirpėjo žiedas
jis ten pažvelk jau meilė skleidžias
Pridėjo ranką man dangus
sušildė ... ir paleido
... pasakė ... šildyki kitus

Taip ir einu ... nešu matau
kažkas pasakė ... pagaliau
ir dar paklausė ... ar baugu?
Oij ne ... aš jau turiu draugų

Mintis atėjusi ryte
pasakė ... eikime drauge