Atsargiai ... pyktis!

Va čia draugai jau laikomės saugos taisyklių!
Širdis užlipo ant kaktusiuko spyglių ...
oij ... šaukia skauda pasitrauki!

Grožiui kenkia ir kepenims juk negerai
Jos šaukia ... mes esam ... argi nematai!
Juk tu! Gyvybę palaikai!
Tai ko dabar mumis žudai
Tulžis kaip ir ugnis jau spjaudos
Širdis jau šaukia ... reikia mums pagalbos!

Nurimk žmogau ateik į protą
Ar matai? ... save spygliuotą
Tu pats duri sau ten ir čia ...
Gal čia terapija tokia?
Širdis stipri ... ji atlaikys
jei protas jos nebevaikys
Išeiki iš namų ... iš proto
matai ... nereikia mums tavęs spygliuoto

Ir išėjau ... ir taip einu
Šaukiu sau kur padėt?!
... gal ant suoliuko pasėdėt
Nurimk žmogau tau sako vėjas
ir juokias iš tavęs ... plaukus suvėlęs

Pažvelki ... kaip atrodai!
Kaip niekadėjas ... ir papūtė linksmai
va jau geriau ... kieme jau šypsosi vaikai
Ir kas man čia užėjo?
Matyt kad kaktusu pabūt reikėjo

Einu namo parnešiu gaivų vėją
nupirksiu pakeliui gėlių, išvirsiu pietus
ir nupjausiu veją ...
tai padaryt tikrai galiu

Po piet jau bus kita ... emocija šilta
Paglostė ranka galvą
kaip gerai kad atėjai man į pagalbą
Taip ir sudeginti gali lyg pamatų
išlieti pyktį aš kitaip galiu
Ištarti žodį be ... spyglių aštrių

Nepykit ... mokausi aš
statau aš naują namą nuo pat pamatų
Aš pasimokysiu ... žinau kitaip galiu
Ir pasakyti žodžių daug gražių
Man pavyks ... jau greitai taip ir atsitiks
galiu aš vėl turėt gerų draugų ir būt geru!