Broliui guru

Tu mano veidrodis brolau
žiūriu ... save matau
Kaip taikliai pasakyta!
Aš nemačiau! ....
Man ant kaktos juk buvo užrašyta
Tik tu suprasi ką rašau,
nes tai seniai jau supratau.
Žinok ne vienas tu esi
tuoj būsime tokie visi ...
Jau aušta rytas paskutinis
... tylu prieš audrą
... bus griaustinis
Aš nežinau ar susitiksim vėl
dabar rašau eiles todėl,
todėl kad myliu kaip sesuo ...
vėl saulė kelsis ir tekės vanduo
ir eisime mes tuo keliu visi
jaučiu kaip prisijungia ir kiti ...
Jėga mes broli, tu žinai
kaip žemėj stovi milžinai
jie laiko žemę, dangų, saulę
tikiu stovės jie amžinai
ir viens iš jų juk esi ... tu!

Turi tu sesę ypatingą
ir tai žinai
ugnelės jai nestinga...

užėjo noras pasakyt
vos spėju viską užrašyt
o taip dangus pravėrė man duris
ir langą man plačiai atvėrė
ir mano siela ... atsivėrė
Kaip taikliai buvo
užrašyta ...
tik nemačiau ...
ir ačiū tau brolau!