Žiema

Sustingo akimirka žavinga
Užšąlo laikas erdvėje
ir dievas pakylėjo mintį
užšąlusią laike
Aš išeinu ... ir įkrentu į pusnį
kaip eglė stovinti kieme
kaip medžių šakos sustingusios laike
Dangus padovanojo grožį
ir primena ... mes laike kurio nėra
... akimirka ... ir vėl pasaulis ritasi
ir šaukia man ... pagauk mane
ir akys man nuslysta grožiu
jos pasiklysta erdvėje
Ar galim apsakyti grožį, akimirka ...
ir jo nėra ...
gamta palieka šilumą man širdyje