Akimirka ... kuria esu

 

Aš parašysiu ... kai tu norėsi
Norėsi vėl pabūt kartu
Kai saulė leisis už kalnų ... darbų
Į jūrą ... lėtai ... lėtai
Ir vėl išauš diena, ir vėl tas ciklas
Mus suks ratu lėtai ... aukštyn ... namo

  - O ką tu šiandien padarei?
Sustojau akimirkai žavingai
Pažvelgt žemyn, kur užlipau
Tik dar neatsistojau ...
Pabūsiu čia trumpam
Čia gera, čia vėl randu ... save
Dar daug ko nežinau
Dar nepažįstu, tai man pirmas kartas
Kai aš radau - tave.
  - O taip, aš - ledo lelija!
Va, taip sūnus išreiškė mintį,
kai paklausiau.
- Žiema už lango ... būsiu lelija, o ką!
Pabūsiu juk žiema.

- Bet tik trumpam, - pasakė žemė
Ir paukščiai pakvietė ... namo
- Palauk, bet ryt aš vėl pabūsiu čia?
- O taip, galėsi kiek panorėsi.
- Tik kas tu būsi ryt? ...
Dar nežinau, paklausiu
gal vėjas atsakys
O gal kas pašauks vardu ...
- Vardu? - Bet tu jo neturi
- Tai aš be vardo? 

- Nepamenu,
man rods aš čia buvau ne kartą, tikrai
Tikrai aš pamenu ... 

Šaukė mane
vardu ... mama
Jaučiau tą šilumą, aš ją žinau pažįstu
Tikrai aš čia buvau ... tikrai
Paklausiu ryt, gal vėjas atsakys?
- Gerai, - pasakė vėjas ... pabūk
Pasupsiu savo glėbyje
O taip, ir vėl ta šiluma
Aš ją pažįstu ... tai žemė
Aš čia buvau tikrai ... ne kartą
O taip, aš - ledo lelija!
Va taip, aš patekau šį kartą 
Pasupk ...
Ir akys pažvelgė į dangų ... namo

  - Sūnus ? Tai aš mama? 
Ir vėl ta šiluma
Tikrai buvau, buvau ne kartą
Paklausiu ryt ...
Gal paukščiai atsakys ...

Ir pakvietė aušra mane, pažadino
Taip švelniai ...
O taip, aš čia buvau!
Tai kas gi šiandien atsakys?
 - Palauk. Tik aušta, dar paukščiai miega

Tu - saulė! - pašaukė dukra
- Tai, aš - šviesa!?
O taip, ir vėl ta šiluma
Aš ją pažįstu

Pakilo vėjas, sušaukė paukščius ratu
Tu - meilė, - paglostė vyro rankos, 

taip švelniai ... ir vėl ta šiluma
 Aš čia buvau tikrai ... aš ją pažįstu
O taip, buvau ... buvau ne kartą 
Ir paukščiai pakvietė namo
Bet, ar galiu pabūt ilgiau šį kartą?
- Teks padirbėt ... pažint save dar kartą.
- O taip, tokia dar nebuvau!

Ir saulė leidžias už kalnų ... darbų
- Pažink! Pažink save dar kartą
Kažkas atsiliepė giliai, sušuko:
- Uždek, uždek tą šviesą!
Juk tik dėl to čia atėjai ...

 O taip, tai mano mintys ... iš kur?
Aš nežinau, matyt iš ten iš kur aš atėjau 

Su meile Ledo Lelija