Sekmadienio atodūsis

Sekmadienis užmigo tyliai
sninga ... tyliai ... tyliai
Taip žemė kalbasi nebyliai
šį ryt pasakė ... pasislėpsiu
aš po skraiste balta
paseksiu pasaką šį rytą
ir pasinerk į pusnį tu basa
išeiki pasimėgauki žiema
kviečiu tave ...
Žmogus juk stovintis šalia
pasakė eime kartu
paimkim ją aparatu ...
bet netelpa tenai
ką tu matai?
Ir nesvarbu visai,
svarbu kad tu čionai
Skiriu visiems, kurs džiaugėsi kartu
ir mus subūrė dievišku ratu ...

Skiriu aš tiems
kurs nepabūgo sniegą kasti
įkvėpti šviežią oro kąsnį


Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Akimirka ... kuria esu

Odė mamai

Pažink mane ... ponas liūdesys