Ledo lelija

Matai ... atsirėmė stiebai į dangų žinai jie primena man žmogų brangų Mes buvome vaikai ... geri laikai Tada tą smėlį sūrų aš pažinau seniai seniai kai vaikščiojau krantu o tu laivu plaukei į dangų Toli toli tarp debesų ... pasimetei tu tarp laivų Žvelgiu ... tyku ... tik jūra ošia ir primena gerus laikus kai glostei mus vaikus paliktus ant kranto Jūreivio aš dukra pati gamta surišo mus tada buvai tu ten ... aš čia Žinau kad grįši tu laiku pareisi tu krantu ... ir vėl laivu Ten kur širdis ten ir namai sakei kad kvepia tau laivai maža buvau ... nesupratau dabar atleidžiu tau Žinai ... ir man patinka tie laivai jie skrodžia jūra kaip milžinai ... pasislepia į dangų tarp debesų ten būsi tu ... žinau dabar eiles rašau tėveli tau Tu išėjai ... save man palikai tada šalia buvau ... nesupratau dabar žinau kai glostau  dangų Žinai ... man kvepia jūra vandeniu sūriu ir primena ... gimiau geru laiku Laivai man kaip namai ... pajūrio mes vaikai

Nusikirpau bambagyslę pati dabar žinau ir tu gali skaudės ... bet neilgai ir laisvė tau patiks tikrai tai filmas to kur nematai pajausi tai ... nes pabudai kanalai puikūs viens du trys ... kitaip vadinami portalai kam pasiseks tas pamatys nurimki, tau pavyks tikrai ir laukti jau nebeilgai miglą  pūtė mums seniai Dabar šviesa užtvėrė kelią ir angelai jau galvą kelia ... namo oij ne ... aš čia pabūsiu šeimos dar židinį papūsiu patiko žemėje visai kai tikrą vaizdą vėl matai matai kaip rytas stojas kelias nors ilgas buvo mano kelias užėjo noras pasakyti vos spėju viską užrašyti O taip dangus pravėrė man duris ir langą man plačiai atvėrė ir siela mano ... atsivėrė kaip taikliai buvo pasakyta juk tai dangaus jau buvo užrašyta tik nemačiau ... ir ačiū tau brolau gali stebėtoju tu likti gali su manim ir nesutikti ne tą kanalą tu matai bet yr daugiau dabar jau tai žinai nemokami jie ... tikrai tik meile žmogui reik atsiskaityti tik taip gali juos pamat

Atšalo ... man kava ant stalo ... Matau ekraną savyje ... tai mano žvilgsnis sustingo erdvėje Šviesa ... balta balta Ji širdyje ir tyliai sako ... užrašyk mane Ateik sušildysiu tave priglausiu savyje Rašau lengva ranka ... Tai Dievas kalba per mane Ranka šį rytą paėmiau aš saulę Į užantį sau įsidėjau Ir saugot pažadėjau ... einu ... šviečiu žinau galiu Skrendu virš žemės aš lengvai Paglosčiau jai šį rytą plaukus Pirštų galiukais paliečiau ... Himalajus Everestą ... kalnus Prabėgau žvilgsniu per miškus Ir įmerkiau  kojas į vandenyną ... Ir sėdžiu taip  ant pasaulio krašto Žvelgiu į dangų ir laikausi ... rašto Viena ranka žvaigždelę nusiskyniau Ir įmečiau lengvai į jūrą ... aš norą sugalvojau Kai savo patalus danguj paklojau Pasikinkysiu vėją ir viesulu nuskrisiu Tolyn ... ir saulę pasiimsiu Apšviesiu erdvę aš tenai kur skraido angelai Žinai? ... kas buvo čia šį ryt atėjęs Tai Dievo plunksna angelo sparnai Atsirėmė čionai ant balto lapo Šį ryt prisilie

... o ką sakiau? kad parašysiu eilę tau tu mano kūnas ... kraujas ... mintys Ajurveda ... kur gi ji mane veda? ... į ten iš kur aš atėjau į gamtą ritmą begalinį ryte keliu ... klausau ką sako vėjas? ... vėl uraganą pilve sukėlęs tai jis nuvilnijo žarnomis žemai kai galvą suspaudė vėl skausmai ... kas čia? ... argi nematai kad elgtis taip yra blogai ... tyla ... gerai paklausiu ryt ką pilvas atsakys kai jam neduosiu maisto ... bus vietoj vaisto ... aš tik pagalvojau ... atsiliepė ugnis  žmogau tu kvailas ... dar vis Nevalgau jau trečia diena ir žemė slysta iš po kojų ... kas pasidarė tau ... ar pagalvojai? Susipykau aš su savim išėjo protas pasivaikščiot ir kepenys pradėjo aikčiot ... kasa atsiliepė drauge Žmogau už ką baudi save? Kemši viską kas pakliūva ir ašaros upeliais srūva Tau skambino varpai seniai ryte atėjo angelai ... matei? Pradėkim viską nuo pradžių nuo tūkstančio raidžių ... ryte ... rasa ... po piet chalva  o vakarui atėjus ir pilvui

Užmerkiu aš akis tave matau tos žydros akys gelmės begalinės jos traukia taip mane gilyn į tamsią gelmę Ir staiga atšalo .... sustingo erdvėje ir nužvelgė mane ... mane šaukei? paklausė ir perskrodė kiaurai Kas tu?  širdis užklausė ... ir apmirė visai Aš tavo sąžinė ramiai atsakė Kodėl žydra? Tokia šalta? Aš veidrodis atspindintis tave paliesk mane ... ir negalėjau patikėti kažkas stipriai pastūmė taip mane ir atsidūriau aš ... sapne Bet ne ... negali būti aš vėl matau save taip aiškiai ir manęs tiek daug aš ... aš išsilieju iš kraštų nebejaučiu ribų ... Kur aš? Kur tu? Tai ... aš ... tai tu? Paklausiau kas tu? Tu paukštė mėlyna dangaus tik tavo akys vis dar žmogaus gerai kad nepabūgai pažvelkt į gilumą ... ... laimingas tas kuris mane pagaus tikiu ... likimas ... neapgaus Atmerkiu aš akis ... save matau aš čia ir ten ... o kas toliau? gerai ... palauksiu susitiksime mes vėl ... sapne? o gal ir ne ... esu aš lyg kine ... jaučiu kad gyvenu ...

aušra esi ... kai aš bundu ryte tu ... išmintis esi ... kurią neši taip iš kartos į kartą ... kai žemę palieti ryte su atsikėlusia rasa šalta ... paglostai žemę ... ji šilta man sakė taip mamų mama kai aš ryte basa einu į gamtą ... ir ji ... mama taip jau yra ... kad mes nuogi ... basi tokie atėjome visi ir taip išeisime basi ... bet ... ne vieni? paliksim meilę čia pasakė man mama kai aš paklausiau ką man daryt ?... kai aš tapau mama Mylėk dukryte mano ... atsakė man mama atėjusi dukra ryte pasakė Mama ... aš ne viena ir ką gi mūsų daug ... ir visos mes drauge ... mažoji pašaukė jau  mus mama Ir tu mama ir aš mama ir būsime drauge kai meilė ta šalia ji ... amžina kaip rytmečio aušra ryte taip palydėjusi mane ... mama ir ačiū mama tau kad tu ... mama priglaudusi mane kai atėjau į žemę taip staiga ... aš pamenu .... išaušusi rudens diena ... paglostė taip ranka šilta ... dukra ... ir priglaudė mane Ir ačiū tau sakau ... aušra esi ... kai aš b

Gera ... bus diena ... pasakė ir nuėjo paėmęs meškerę ranka tvirta ... kodėl gi ne? Sėkmė lai lydi visada pasakė tau žmona ... galėjo nesakyti diena ir taip gera Pabėgsiu aš trumpam į gamtą ir pasimėgausiu aušra Va taip tas rytas kėlės ir pakeliui man žydi gėlės Širdis atsiliepė ... gana tų sentimentų ... laimikio reiktų galiu aš pasirūpinti šeima Bet man gamta juk rūpi sustojo ... nužvelgė ... kur man nutūpti? Būsiu čia ... pasakė jaučiu ... čia lydeka nuo ryto laukia ir taip mane į gamtą šaukia ji ... šalia ... aš tuoj pamerksiu meškerę ... turbūt rytoj ateisiu vėl čia ... paklausiu ar išleis žmona? Pakilo saulė jau aukštai ... nekimba ... argi nematai? ... galėjo nesakyti ... laimikio nebaidyti Ateisiu aš rytoj ... pabėgsiu aš aušroj Bet kaip jai tai vėl pasakyti? Gal jai priskint gėlių kai grįšiu pakeliui mačiau ... ryte žydėjo prie upės palydėjo ... bet ji gera ... išleis kaip visada Man gera pabūti čia gamtoj gana ... ateisiu vėl rytoj

Dukra mano ... ar tu žinai kad ... ypatinga neši karūną išdidžiai ir ta skara kur kūną dengia tai mantija balta ... ten tyros mintys jos įklotos ir išmintis ten įvyniota tenai giliai širdy esi tas saulės krislas vandeny gili žydrynė ten yra ... ten šiluma po mantija balta ... ji paslėpta Ten sielos klodai neriboti tik tu gali juos atkoduoti Tau dievas duoda šansą jau ne kartą ... prašau išgirsk mane šį kartą ... Tai mano sielos šauksmas tau išgirsk jį dukra ... pagaliau Atėjo metas ... išgirdau šįryt man paukščiai žinią nešė per dangų nupiešė aukštai aukštai manęs paklausė ar matai? ... matau ir tau aš dukra šitą eilę užrašiau pakelt sparnus ateina laikas pažvelk gilyn ir drąsiai ženk aukštyn ... jau metas ištieski ranką ir pirmyn Aš visada buvau ir būsiu ir vėją tau aš pakinkysiu kad palankus būt ir saulę tau pakelsiu ir ryto aušrą rasele pabersiu kad gera būt žemelę liesti ir dieviškają šviesą šviesti gera čia ... ar matai? ... pabudo žemėj