Žvejo diena

Gera ... bus diena ... pasakė
ir nuėjo paėmęs meškerę
ranka tvirta ... kodėl gi ne?
Sėkmė lai lydi visada
pasakė tau žmona
... galėjo nesakyti
diena ir taip gera

Pabėgsiu aš trumpam į gamtą
ir pasimėgausiu aušra
Va taip tas rytas kėlės
ir pakeliui man žydi gėlės
Širdis atsiliepė ... gana
tų sentimentų ... laimikio reiktų
galiu aš pasirūpinti šeima

Bet man gamta juk rūpi
sustojo ... nužvelgė ... kur man nutūpti?
Būsiu čia ... pasakė
jaučiu ... čia lydeka
nuo ryto laukia ir taip
mane į gamtą šaukia
ji ... šalia ... aš tuoj
pamerksiu meškerę ... turbūt rytoj
ateisiu vėl čia ... paklausiu
ar išleis žmona?

Pakilo saulė jau aukštai
... nekimba ... argi nematai?
... galėjo nesakyti ... laimikio nebaidyti
Ateisiu aš rytoj ... pabėgsiu aš aušroj
Bet kaip jai tai vėl pasakyti?

Gal jai priskint gėlių
kai grįšiu pakeliui
mačiau ... ryte žydėjo
prie upės palydėjo
... bet ji gera ... išleis kaip visada
Man gera pabūti čia gamtoj
gana ... ateisiu vėl rytoj
Ta lydeka juk laukia
ir taip mane į gamtą šaukia