Laivai

Matai ... atsirėmė stiebai į dangų
žinai jie primena man žmogų brangų
Mes buvome vaikai ... geri laikai

Tada tą smėlį sūrų
aš pažinau seniai seniai
kai vaikščiojau krantu
o tu laivu plaukei į dangų
Toli toli tarp debesų ...
pasimetei tu tarp laivų
Žvelgiu ... tyku ... tik jūra ošia
ir primena gerus laikus
kai glostei mus vaikus
paliktus ant kranto

Jūreivio aš dukra
pati gamta surišo mus tada
buvai tu ten ... aš čia
Žinau kad grįši tu laiku
pareisi tu krantu ... ir vėl laivu

Ten kur širdis ten ir namai
sakei kad kvepia tau laivai
maža buvau ... nesupratau
dabar atleidžiu tau

Žinai ... ir man patinka tie laivai
jie skrodžia jūra kaip milžinai
... pasislepia į dangų
tarp debesų ten būsi tu ... žinau
dabar eiles rašau tėveli tau

Tu išėjai ... save man palikai
tada šalia buvau ... nesupratau
dabar žinau kai glostau  dangų

Žinai ... man kvepia jūra
vandeniu sūriu
ir primena ... gimiau geru laiku
Laivai man kaip namai
... pajūrio mes vaikai