Dukrai

Dukra mano ...
ar tu žinai kad ... ypatinga
neši karūną išdidžiai
ir ta skara kur kūną dengia
tai mantija balta ...
ten tyros mintys
jos įklotos ir išmintis ten įvyniota
tenai giliai širdy esi
tas saulės krislas vandeny
gili žydrynė ten yra
... ten šiluma
po mantija balta ... ji paslėpta
Ten sielos klodai neriboti
tik tu gali juos atkoduoti
Tau dievas duoda šansą
jau ne kartą ...
prašau išgirsk mane
šį kartą ...
Tai mano sielos šauksmas tau
išgirsk jį dukra ... pagaliau

Atėjo metas ... išgirdau
šįryt man paukščiai žinią nešė
per dangų nupiešė aukštai aukštai
manęs paklausė ar matai? ... matau
ir tau aš dukra šitą eilę užrašiau
pakelt sparnus ateina laikas
pažvelk gilyn
ir drąsiai ženk aukštyn
... jau metas
ištieski ranką ir pirmyn

Aš visada buvau ir būsiu
ir vėją tau aš pakinkysiu
kad palankus būt
ir saulę tau pakelsiu
ir ryto aušrą rasele pabersiu
kad gera būt žemelę liesti
ir dieviškają šviesą šviesti
gera čia ... ar matai?
... pabudo žemėj angelai