Sapno akys

Užmerkiu aš akis
tave matau
tos žydros akys
gelmės begalinės
jos traukia taip mane
gilyn į tamsią gelmę

Ir staiga atšalo ....
sustingo erdvėje ir
nužvelgė mane
... mane šaukei? paklausė
ir perskrodė kiaurai
Kas tu?  širdis užklausė ...
ir apmirė visai
Aš tavo sąžinė ramiai atsakė
Kodėl žydra? Tokia šalta?
Aš veidrodis atspindintis tave
paliesk mane
... ir negalėjau patikėti
kažkas stipriai pastūmė taip mane
ir atsidūriau aš ... sapne
Bet ne ...
negali būti aš vėl matau save
taip aiškiai ir manęs tiek daug
aš ... aš išsilieju iš kraštų
nebejaučiu ribų ...
Kur aš? Kur tu?
Tai ... aš ... tai tu?
Paklausiau kas tu?
Tu paukštė mėlyna dangaus
tik tavo akys vis dar žmogaus
gerai kad nepabūgai
pažvelkt į gilumą ...
... laimingas tas kuris mane pagaus
tikiu ... likimas ... neapgaus
Atmerkiu aš akis ... save matau
aš čia ir ten ... o kas toliau?
gerai ... palauksiu
susitiksime mes vėl ... sapne?
o gal ir ne ...
esu aš lyg kine ...
jaučiu kad gyvenu ...
o gal ir ne?...
gyvenam mes visi sapne